Senelių slaugosnamai. Už ar prieš?

#157
QUOTE(Simense @ 2009 04 18, 19:25)
Tokie vaikai moka tik imti, o ne duoti, jei jau mylėt mamą trukdo ligonė močiutė.


pervargimas trukdo mylėti ne tik mm, bet patį save ir gyvenimą. Ir tu, Siemens, esi labai labai pervargus, tai tiesiog matosi, girdisi ir jaučiasi kurioj temoj tu bepasisakytum, ar apie mamas, ar apie abortus, ar apie ligonius. Ir tau reikia poilsio, kaip visiems žmonėms. Gerai, jei tavo šeima esi tik tu ir ligonis, bei slaugė, o ji ne... tu apie tuos kitus pagalvoji, be nuovargio, be reikalavimo, be elgetavimo- duokit duokit, taip amžinas reikalavimas duoti - yra elgetavimas. Viena, kai srga tegu ir visiškai beviltiškai nepagydomas vaikas, tada visi viliasi - pasveiks. Senyvo žmogaus gi ligų, nepagydomų ligų atveju stebuklų nebūna ir visi laukia mirties...skirtumas yra ar ne...
Atsakyti
#158
QUOTE(alfija @ 2009 04 18, 18:38)
pervargimas trukdo mylėti ne tik mm, bet patį save ir gyvenimą. Ir tu, Siemens, esi labai labai pervargus

Keista, kad tau susidarė toks vaizdas. Gal taip yra dėl tavo pačios pervargimo? g.gif
Nes mano gyvenimas vyksta kur kas sklandžiau, nei tu gali įsivaizduoti. Ir vien dėlto, kad esu priėmusi teisingą sprendimą.
Savo laiku man irgi buvo baimių, kad jei apsiimsiu globoti ligonį, gal artimieji kentės, gal jiems bus sunku... Bet savo nuostabai turiu pasakyti, kad gyvenimas kuo toliau, tuo labiau įgauna darnos, kažkaip viskas susisluoksniavo, ir mes stiprėjame.
Atsakyti
#159
as uz tokius namus 4u.gif
Atsakyti
#160
QUOTE(Simense @ 2009 04 18, 19:52)
Keista, kad tau susidarė toks vaizdas. Gal taip yra dėl tavo pačios pervargimo?  g.gif
Nes mano gyvenimas vyksta kur kas sklandžiau, nei tu gali įsivaizduoti. Ir vien dėlto, kad esu priėmusi teisingą sprendimą.
Savo laiku man irgi buvo baimių, kad jei apsiimsiu globoti ligonį, gal artimieji kentės, gal jiems bus sunku... Bet savo nuostabai turiu pasakyti, kad gyvenimas kuo toliau, tuo labiau įgauna darnos, kažkaip viskas susisluoksniavo, ir mes stiprėjame.


įgūdžių atsiranda žinoma daugiau, kas dėl to ginčytųsi, bet aš tau labai nuoširdžiai sakau, kad tu labai labai pavargus. Tą sakau ne tam kad ginčytis, tai persiduoda. Ar aš pavargus g.gif na nedaugiau kaip kikvinas šštadienio vakare,o šiaip , jei rimtai apie savo nuovargį, koks jis buvo ir kaipaš buvau pavargus supratau tik gerokai vėliau, kai jau buvau netekus savo ligonio. O kol ligonis buvo su manim aš irgi galvojau, jog stiprėju, augu ir dar kažką darau, visiems kas bandė pasakyi jog man reikia elemntaraus poilsio, bnt jau žmogiško išsimiegojimo buvau pasiryžus papasakoti kad aš dar oho kiek galiu biggrin.gif
Atsakyti
#161
QUOTE(alfija @ 2009 04 18, 19:53)
Ar aš pavargus g.gif na nedaugiau kaip kikvinas šštadienio vakare

Keista, šeštadienio vakaras, o nesu pavargus. mirksiukas.gif O ligonį šiuo metu turiu aš, o ne tu. Pasirodo, ne nuo darbo kiekybės žmonės pavargsta, o nuo požiūrio į darbus. Jei galvosi, kad vargas užauginusį tave žmogų žiūrėti, tai ir jo šaukštas tau bus sunkus. smile.gif
Atsakyti
#162
QUOTE(Simense @ 2009 04 18, 16:03)
O kokie tie darbai, kurių neįmanoma atidėti? Maisto gamyba, apsitvarkymas. Kas dar?

beabejo,kad galima atideti,bet jeigu reiktu kasdien slaugyti g.gif naktimis nemiegoti....suprantu viska,bet pvz.....mano anyta savo mama slauge....pora metu,nuo lovos nepasikeldavo...naktimis,kas pora val keldavosi perversti,dienomis,sutartomis valandomis reikedavo maitinti,pakeisti pampersa,sugirdyti vaistus,vitaminus ir t.t...nedirbo.....nes kitaip nebutu nieko suderinus.....metus laiko net i parduotuve ne kasdien eidavo,karta i savaite,pati vezdavau maisto,reikalingu daiktu,nes budavo nesaugu palikti serganti ligoni.
Tai jei turi savo vaiku,darbas,beabejo ir namu nesinori apleisti...vaikams pamokas patikrinti....argi ne begales neatideliotinu darbu g.gif tik spek suktis...aisku buna visokiu ligoniu lengvesniu,sunkesniu...bet susidariau nuomone,kad kartais geriau speciali profesionali pagalba,slaugymas.Aisku niekas nenori tevu atiduoti...as irgi nenoreciau,bet jei nebesuspeciau viska g.gif kas tada g.gif
Papildyta:
QUOTE(Simense @ 2009 04 18, 19:17)
Keista, šeštadienio vakaras, o nesu pavargus.  mirksiukas.gif O ligonį šiuo metu turiu aš, o ne tu. Pasirodo, ne nuo darbo kiekybės žmonės pavargsta, o nuo požiūrio į darbus. Jei galvosi, kad vargas užauginusį tave žmogų žiūrėti, tai ir jo šaukštas tau bus sunkus.  smile.gif

niekada nepavargstate...gal esate supermenas.....neigimas tai kas akivaizdu.Visi cia mes ne geleziniai,visi pavargstame,net ir neturedami didesniu sunkumu..kad ir kaip myletumeme savo mamas,artimiuosius,bet..pavargstame visi ne tik fiziskai,bet ir moraliskai....tai zmogiska.
Pripazinkite tai....galbut net surasite kas nors laikinai porai savaiteliu pakeis ir jus galesite pailseti 4u.gif
Atsakyti
#163
QUOTE(jolita.martyna @ 2009 04 18, 20:45)
Pripazinkite tai....galbut net surasite kas nors laikinai porai savaiteliu pakeis ir jus galesite pailseti 4u.gif

Ir Jums taip sunku pripažinti, kad žmogus, slaugantis savo artimąjį, ne visuomet turi būti pavargęs? g.gif Kodėl Jums taip norisi matyti nuovargį net tada, kai žmogus džiaugiasi sklandžiai suderinąs darbus? g.gif
Atsakyti
#164
Tikrai norėčiau karšti slaugos namuose, o ne savo vaikams ant sprando sėdėdama. Ir aplamai, seniai jau šneku, kad norėčiau būdama sena pensione kokiam padoriam gyventi, kur su bobikėm paplepėti galėčiau, su seniokais flirtuoti, šachmatais pažaisti, pageidavimų koncertą pažiūrėti ir jaunimo madas apipliotkinti tongue.gif , t.y. pilnavertį gyvenimą gyventi, o ne sėdėti prie langelio ir laukti grįžtančių po darbų pavargusių vaikų, kad jie su manim bendrautų ir man patarnautų..ne ne ne schmoll.gif , nenoriu tokios senatvės.
Alfija, pilnai pritariu tavo nuomonei. drinks_cheers.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo -- Meeresfrau --: 18 balandžio 2009 - 21:22
#165
QUOTE(jolita.martyna @ 2009 04 18, 20:45)
beabejo,kad galima atideti,bet jeigu reiktu kasdien slaugyti g.gif naktimis nemiegoti....suprantu viska,bet pvz.....mano anyta savo mama slauge....pora metu,nuo lovos nepasikeldavo...naktimis,kas pora val keldavosi perversti,dienomis,sutartomis valandomis reikedavo maitinti,pakeisti pampersa,sugirdyti vaistus,vitaminus ir t.t...nedirbo.....nes kitaip nebutu nieko suderinus.....metus laiko net i parduotuve ne kasdien eidavo,karta i savaite,pati vezdavau maisto,reikalingu daiktu,nes budavo nesaugu palikti serganti ligoni.
Tai jei turi savo vaiku,darbas,beabejo ir namu nesinori apleisti...vaikams pamokas patikrinti....argi ne begales neatideliotinu darbu g.gif tik spek suktis...aisku buna visokiu ligoniu lengvesniu,sunkesniu...bet susidariau nuomone,kad kartais geriau speciali profesionali pagalba,slaugymas.Aisku niekas nenori tevu atiduoti...as irgi nenoreciau,bet jei nebesuspeciau viska g.gif kas tada g.gif

Na, nežinau, kaip ten iš tiesų buvo su Jūsų anyta, bet ir pamaitinti, ir pampersą pakeisti tikrai nereikia tiksliomis valandomis. g.gif Tikrai galima tą padaryti pusvalandį ir net valandą į vieną ar kitą pusę. O jeigu žmogus nedirbo, tai jis kad ir keldavosi naktį, tai pamiegoti galėdavo ir dieną. Juk ligonis kažkada miega.
Aš išmokau puikiai prisitaikyti prie savo neramaus ligonio priežiūros, ir pasnausti, kai trūkdavo miego, kitu laiku, kai ligonis irgi ilsisi. Manau, kad viskas yra įmanoma, jei tik žmogus pats neužsiima savigaila, ir ieško išeities. Į parduotuvę tikrai nereikia lakstyti kas dieną. Juk pati matote, kad atsiranda kažkas, kas nors šiek tiek padeda, ir to užtenka.

Beje, kai išmokau įsiklausyti į savo ligonio poreikius, mano ligonis nurimo. Jokie slaugos namai į ligonį tiek neįsiklausys, kaip namiškiai. Svarbiausia, kad žmogus nusistatytų sau prioritetus, ir atliktų tik tikrai būtinus ne su ligoniu susijusius darbus. Dažnai mes prisigalvojame ,,darbų''. smile.gif
Su ligoniu tikrai būna sunkių periodų. Bet labiausia žmogį graužia savigaila, o ne artimojo bėdos.
Atsakyti
#166
QUOTE(Simense @ 2009 04 18, 22:26)
Bet labiausia žmogį graužia savigaila, o ne artimojo bėdos.



Kas yra savigaila? Kaip tai suprantate?
Atsakyti
#167
QUOTE(Simense @ 2009 04 18, 17:03)
O kokie tie darbai, kurių neįmanoma atidėti? Maisto gamyba, apsitvarkymas. Kas dar?

Ne tik tai, bet ir pabuvima su vaikais (nekalbant apie pamokas, bet apie paprasciausia pabendravima, pazaidima kokio stalo zaidimo), susitikima su draugais, geliu persodinima, knygos paskaityma...
QUOTE(jolita.martyna @ 2009 04 18, 20:45)
beabejo,kad galima atideti,bet jeigu reiktu kasdien slaugyti g.gif naktimis nemiegoti....suprantu viska,bet pvz.....mano anyta savo mama slauge....pora metu,nuo lovos nepasikeldavo...naktimis,kas pora val keldavosi perversti,dienomis,sutartomis valandomis reikedavo maitinti,pakeisti pampersa,sugirdyti vaistus,vitaminus ir t.t...nedirbo.....nes kitaip nebutu nieko suderinus.....

Tai "juokinga", bet dabar rasau ir vos nezliumbiu, nes del kazkokio kvailo pasiaukojimo (tiesa ir mociute nebutu norejusi buti slaugos namuose) mes net nespejom normaliai atsisveikinti. Kelis menesius maitinom, prausem, girdem... o paprasciausiai pabuti su zmogum ir nespejom...
Atsakyti
#168
QUOTE(jolita.martyna @ 2009 04 18, 16:20)
Abejojate dabar...kol jauni,sveiki ir gyventi norisi...o kai jau galas,tik belieka dideles kancios ir vistiek be jokiu pasveikimo sansu..paziureciau,kaip tada sneketumete....as nebijau mirties,kiek bijau ilgu kanciu,beprasmio egzistavimo cool.gif

Pereikite slaugos namus ir paklauskite, kiek ten norinčių mirti, labai nustebsite. Deja, jie nori meilės ir geresnės priežiūros, bet ne mirties, kokioj klaikioj būsenoj bebūtų.

#Mia#, ar esat tikra, kad butumėt spėjusi atsisveikinti slaugos namuose ir nesigraužtumėt nepabuvusi su žmogum?
Atsakyti