Senelių slaugosnamai. Už ar prieš?

#217
QUOTE(Una Li @ 2009 04 21, 11:34)
Manai kažkas toje srityje labai pasikeitė į gerąją pusę? Šiaip negaliu plačiai šia tema diskutuot, nes patirtį turiu labai ribotą, o teorinių galimybių aptarinėt neverta.
Neįgalumas būna labai skirtingas tiek vaikų tiek senelių. Kaip suprantu, tu už tai, kad žmonėmis su visiška negalia privalo rūpintis valstybė (o gal netgi pritaikyti jiems eutanaziją), nes jie yra našta savo šeimoms. Aš lieku prie nuomonės, kad savo artimaisiais kiek gali ir pajėgia turi rūpintis šeima, nes taip yra žmoniška, šito norime tikėtis ir sau įvykus nelaimei, kad liksime mylimi ir svarbūs savo artimiesiems. O kad netaptume nepakeliama našta, jau dabar derėtų pasirūpinti savo charakteriu, nes didžiausia problema dažniausiai ne fizinis neįgalumas, o charakterio sunkumas...


kažkiek pasikeitė, niekas vietoj nestovi. Taip, aš už tai, kad valstybė žmonėms su visiška negalia sudarytų tokias sąlygas, jog jais artimieji galėtų rūpintis specialiose įstaigose. Kad visiškai neįgalus ligonis būtų medikų priežiūroje, o artimasis su juo galėtų praleisti laiko tiek, kiek gali ir pats to nori, t.y sudarytos sąlygos nakvoti, pasiimti ligonį su savim be rizikos prarasti vietą, ir palikti jį ten. Taip pat aš noriu, kad visiškai neįgalaus, nepagydomai sergančio žmogaus valia būtų gerbiama,ir jam išreiškus tokį pageidavimą jam būtų pritaikyta eutanazija.
Dėl charakterio , Una Li, tai mes juo galim rūpintis ar nesirūpinti tai dar labai daug kas įtakos ir visų pirma ligų pobūdis kuriomis mes susirgsime, ar mirsim staiga. Taip pat mūsų charakterio ypatumus įtakos ir dar daugybė fiziologinių pokyčių mūsų organizmuose. Taigi tuo užsiimti yra beprasmiškas darbas, geriau užsiimkim kuo nors labiau naudingu- pvz. džaiugimės gyvenimu, džiuginkim kitus, padarykim savo artimiesiems ką nors gera ir t.t.
Atsakyti
#218
QUOTE(alfija @ 2009 04 21, 11:59)
Dėl charakterio , Una Li, tai mes juo galim rūpintis ar nesirūpinti tai dar labai daug kas įtakos ir visų pirma ligų pobūdis kuriomis mes susirgsime, ar mirsim staiga. Taip pat mūsų charakterio ypatumus įtakos ir dar daugybė fiziologinių pokyčių mūsų organizmuose. Taigi tuo užsiimti yra beprasmiškas darbas, geriau užsiimkim kuo nors labiau naudingu- pvz. džaiugimės gyvenimu, džiuginkim kitus, padarykim savo artimiesiems ką nors gera ir t.t.

Šiuo klausimu neprieisim vienos nuomonės. Joks savęs tobulinimo darbas nėra beprasmiškas.
Atsakyti
#219
QUOTE(Una Li @ 2009 04 21, 12:27)
Šiuo klausimu neprieisim vienos nuomonės. Joks savęs tobulinimo darbas nėra beprasmiškas.


matai savęs tobulinimas ir charakteris yra absoliučiai skirtingi dalykai. Va asmenybinis savęs tobulinimas yra visai kas kita. Ir tai mes visi darom nuolat. O charakteris, tai žinai, mažiausia į ką aš kreipiu dėmesį žmonėse, ir mažiausia pagal jį ką nors imuosi vertinti.
Atsakyti
#220
as UZ
Atsakyti
#221
QUOTE(alfija @ 2009 04 21, 13:01)
O charakteris, tai žinai, mažiausia į ką aš kreipiu dėmesį žmonėse, ir mažiausia pagal jį ką nors imuosi vertinti.

Lengva nekreipti į jį dėmesio, kai netenka su tuo žmogum būti dieną naktį, o jei jį slaugai metelius kitus, charakteris labai padeda arba apsunkina padėtį 4u.gif .
Atsakyti
#222
QUOTE(Una Li @ 2009 04 21, 13:46)
Lengva nekreipti į jį dėmesio, kai netenka su tuo žmogum būti dieną naktį, o jei jį slaugai metelius kitus, charakteris labai padeda arba apsunkina padėtį 4u.gif .


į tokius dalykus žiūriu kaip į ligos padarinį. Jei tai demensinės depresinės ligos, tai nuo žmogelio ir iš vis menkai priklauso. O nuo kitų sunkių ligų, nežinau, man visada taip atrodo, kad jis pats labai sunkiai susigyvena su tuo kad jis neįgalus, ir kad jis yra ligonis. Aš va šitoj vietoj visada įsivaizduoju savo mamą, ji pas mane tokia veikli moteris, jai jau tuoj aštuoniasdešit ir ji gyva- visur jos pilna, ir jei tektų atgult ant patalo- būtų labai sunku jai pačiai save tokia priimti. Jai apskritai visos ligos labai baisios, sunku ją įtikint, kad jai gal pailsėt gal to gal ano. Ne griežtai, nu ką tu- gėda sirgti. O šiaip labai puikaus charakterio žmogus, bet jei kuo susuerga, o jei ligoninėn patenka- buvo spaudimas pokštų pakrėtęs- tai oj oj oj, kaip nelengva buvo. Ir atvirkščiai tėtukas- dabar jau jo nebėra, buvo nelengvo būdo žmogus su namiškiais, vėliau susirgo diabetu, kas irgi savaip paspalvojo jo charakterį- atsitiko taip, kad teko gult ant patalo, tiesa neilgam, pusmečiui bet visvien. Mama tada dar jaunesnė buvo, pati slaugė- galvojom dabar tai bus. Ir nieko nebuvo, buvo nuolankiausias, kantriausias ligonis kokį per netrumpą savo medicininę patirtį buvau mačius. Draugių tėvų atžvilgiu, kuriuos teko matyti irgi dažnai tas charakteris kažkaip prognozėms nepasiduodavo. Mano tokia patirtis. Kitų nežinau.
Atsakyti
#223
Una Li, gerai jums jei turit galimybes, o kai tarkim yra močiutė, kuri vos bepaeina, kurios dukra gyvena kitam
Papildyta:
kazko stringa blush2.gif
Lietuvos gale ir tikrai negali prilakstyt, o netoli gyvenantis sūnus su žmona aria po keliolika valandų, kad sudurtų galą su galu, kas ir kaip turėtų ją prižūrėt? Išeit iš darbo, kai jis gyvybiškai būtinas tavo paties išlikimui? Prie viso šito gręsia dar ir kitos močiutės priežiūra, nors ši irgi turi 2 vaikus, tik jos sūnui terūpi kaip ką iš jos daržo parsivežt, o daugiau nieko.Tai kaip tai moteriškei plėšytis, kai ir anyta ir sava mama rūpintis teks? ir kaip Jūsų nuomone reaguos vyras, kai žmona dar ir savo motiną parsivež? Jam ilgainiui patikėkit nusibos jam neturinti laiko ir dėmesio nerodanti nuolat pavargus moteriškė, prasidės konfliktai ir nervų gadinimai. O ir koks tai močiutei malonumas tai matyt ar vienai namie paliktai pro langą žiūrėt, juk visi dieą dirba. Aš už, nes ten žmogus bent jau su kitais bendraamžiais galės bendraut ir galų gale jei pats nori, jei matai, kad esi nepajėgus rūpintis, kam kankint ir tą žmogų ir save?
Atsakyti
#224
Tai dar nera blogiausia, kad nebepaeina, pazistamoje seimoje, senele po insulto buvo ir visiskai nesiorientavo, prarado prota, priepuoliu metu tapdavo agresyvi, nakti, ziema, pusnuoge begdavo is namu. Tekdavo ieskoti, veliau prasuti, sildyti o tuomet i darbus. Tekdavo seneles kambario duris rankinti. Is pradziu buvo paliekama viena neilgam, bet po vieno ivykio ateje rado visa kambari istepliota ..., sudraskyta... veliau jau vienos palikti nebeimanoma buvo. Bendradarbe darbo vietoje mieguista vis budavo, kiti vis klausinedavo, kas yra, gal serga, bet ne visiem pasipasakodavo, kas grizusios namuose laukia. Taip ji ir kankinosi apie pora meteliu, veliau senele mire.

Blogai kai zmogus serga, negali paeiti, negali judeti, taciau blogiausia, kai praranda prota verysad.gif
Atsakyti
#225
Nesakau nei už, nei prieš, tikriausiai nuo pačių senukų priklauso. Mano kukli patirtis tokia. Kai gimiau, tėvai buvo jau vyresnio amžiaus, ypač tėvelis buvo dar ir sunkoko charakterio. Tačiau kai atgulė - sakydavo "kaip yra, taip gerai". Mama, kol jis nevaikščiojo - o tai tęsėsi 10 metų, - bet galėdavo atsisėsti (primenu, tai dar laikai, kai pampersų nebuvo) - laikėsi labai gerai, bet jį palaidojusi po poros metų susilaužė koją ir po pusmečio ligoninėse liko vaikščiojanti su ramentu. Kadangi aš gyvenu už 200 km ir dirbu tokį darbą, kurio arčiau rasti negalėčiau, o ji visuomet šnekėjo, kad labai norėtų savo namuose gyventi, - 12 metų samdžiau padedantį gyventi žmogų. Man pasisekė - 2002 m. atėjo mergina, kuri buvo neilgam pasitraukus, bet kai ištiko insultas, po kurio mama nevaikščiojo ir nekalbėjo, grįžo ir prižiūrėjo taip, kaip aš tikrai nebūčiau sugebėjus. Nebuvo jokių pragulų anei kvapų. Kol gyvensiu, būsiu jai be galo dėkinga. Važinėjau kiek galėjau, kas savaitę ar kas dvi, buvo ir visokios kaimynės bei pažįstamos įjungtos, jei mano prižiūrėtojai reikėdavo kur išvažiuoti. Kas be ko, tokiam žmogui skiriama nemaža pašalpa, kuri su pensija, ypač kaimo vietovėje, leidžia visai neblogai tvarkytis.
Atsakyti
#226
As tik uz, nes teko namie ziureti, tai kosmaras
Atsakyti
#227
QUOTE(Simense @ 2009 04 20, 21:56)
Kiek mokėjot už valandą?

Kiek dau interpretacijų šiuo dėl šio paprasto klausimo. smile.gif

O klausiama buvo Traktorinos, kuri sakė, kad Slaugos tarnybos paslaugos palyginti pigios (sakė, ,,padorios''), palyginti su slaugos namais. g.gif Kadangi aš žinau kainas ir vienų, ir kitų (bent jau kainas prieš Naujuosius), tai mane šiek tiek ir nustebino toks pasakymas ir reikėjo patikslinimo.
Atsakyti
#228
tas pats buvo ir su mano mamyte, bet tas vargelis isvargtas mus kazko ismoko, sustiprina ,bent mane tai ismoke nuolankumo , besalygiskos meiles, kantrybes, nesigailiu ne vienos pralietos asaros ar isvargtos dienos, tik pyktis kuri kartais jausdavau kai trukdavo kantrybe mane labai vargino ir del to jauciausi labai kalta. Daznai pagalvoju kad ir vel vargciau, kad ji dar butu salia kad ir visiskai savo protu ir elgesiu nebuvo panasi i mano mama verysad.gif ....
Atsakyti