QUOTE(Shania @ 2009 04 24, 13:21)
senele po kiekvieno apsilankymo ligonineje papildo savo draugiu rata. Skambinasi veliau, susitinka, net su vaikais vazineja vieni pas kitus, dalinasi naujais liaudiskais gydymosi receptais 
, kritikuoja arba zavisi gydytojais 
, rekomeduoja gydymo istaigas ir vaistus, dalinasi ir keiciasi
, kritikuoja arba zavisi gydytojais , rekomeduoja gydymo istaigas ir vaistus, dalinasi ir keiciasiMes, atrodo, apie skirtingus dalykus kalbamės.
Tie, kurie skambinasi, o vėliau susitinka, dalijasi receptais ar rekomenduoja vaistus - tie tikrai ne slaugos namų kontingentas.
o as manau ,kad savi namai lieka savais .nors is poziurio sergantiems jokio skirtumo ir nera ,bet jie jaucia, kad kazkas ne taip . Nors tarp manes ir mamos neuvo dideles meiles aisku jos ir dabar nera ,bet i seneliu namus as jos neatidaviau ,Visur gerai ,ten kur musu nera si ismintis man pasitvirtino 100/
Kazkada Simense klausiau, ar jokiu atveju nepateisina zmogaus gyvenio slaugos namuose. Neatsake na bet nieko, isgyvensiu. Tik manau, kad krastutinumai, kategoriskumas ir "uzsiciklinimas" mastyme bei elgesyje, kitu zmoniu vertinime nera normalu 
Ir jei tik pradejusi skaityti sia tema dar gerbiau uz toooki pasiaukojima, kuo toliau, tuo maziau zaviuosi... 
tiksliau, visiskai nesizaviu... Bet tai subjektyvu ir buti auka, pasiaukojusiu bei atsisakanciu nieksu draugu ir nesusiprateliu giminiu yra puikus vaidmuo siame kupino nepilnavertiskumo gyvenime 
na bet nieko, isgyvensiu. Tik manau, kad krastutinumai, kategoriskumas ir "uzsiciklinimas" mastyme bei elgesyje, kitu zmoniu vertinime nera normalu Ir jei tik pradejusi skaityti sia tema dar gerbiau uz toooki pasiaukojima, kuo toliau, tuo maziau zaviuosi... tiksliau, visiskai nesizaviu... Bet tai subjektyvu ir buti auka, pasiaukojusiu bei atsisakanciu nieksu draugu ir nesusiprateliu giminiu yra puikus vaidmuo siame kupino nepilnavertiskumo gyvenime
QUOTE(Simense @ 2009 04 24, 00:08)
Koks jau ten linksmumas su nuolatos dejuojančiais, dėl ligos nekontroliuojamo elgesio bendraamžiais
Grizau kelis psl atgal ir nustebau labai. Juk jus tokia ginanti senus zmones ir pateisinanti ju ligas, igeidzius, pasikeitusius poreikius ir iprocius. Taciau tik svetimu zmoniu mamos ir teciai tokie "kvaisteleje" tampa, ania? Jusu mama turbut nedejuojanti ir del ligos elgesi puikiai kontroliuoja elgesi, ania?
Nuostabus poziuris, kai visi blogi, tik mano seima perfect, tiesa, Simense ...
QUOTE(KibirVibir @ 2009 04 26, 23:17)
Grizau kelis psl atgal ir nustebau labai. Juk jus tokia ginanti senus zmones ir pateisinanti ju ligas, igeidzius, pasikeitusius poreikius ir iprocius. Taciau tik svetimu zmoniu mamos ir teciai tokie "kvaisteleje" tampa, ania? Jusu mama turbut nedejuojanti ir del ligos elgesi puikiai kontroliuoja elgesi, ania? Nuostabus poziuris, kai visi blogi, tik mano seima perfect, tiesa, Simense ...
Nuostabus poziuris, kai visi blogi, tik mano seima perfect, tiesa, Simense ...Mieloji, iš tavo postų matyt, kad tau neteko matyt daug senų žmonių. Tai nieko tokio, tik nereikia užsiciklint ties savo nuomone, kaip turėtų būti, o pasiklausyt daugiau patyrusių žmonių liudijimų kaip iš tiesų yra. Simensė pasakoja apie tai, ką yra mačiusi, su kuo susidūrusi, todėl tavo sarkazmas tik parodo, kad tu menkai išmanai tą temą, kuria bandai diskutuot (ar turi kokį kitokį tikslą?).
QUOTE(Una Li @ 2009 04 26, 22:57)
Mieloji, iš tavo postų matyt, kad tau neteko matyt daug senų žmonių. Tai nieko tokio, tik nereikia užsiciklint ties savo nuomone, kaip turėtų būti, o pasiklausyt daugiau patyrusių žmonių liudijimų kaip iš tiesų yra. Simensė pasakoja apie tai, ką yra mačiusi, su kuo susidūrusi, todėl tavo sarkazmas tik parodo, kad tu menkai išmanai tą temą, kuria bandai diskutuot (ar turi kokį kitokį tikslą?).
As maciau nemazai senu zmoniu (ir slaugiau), bet pasirasyciau KivirVibir postu, kad Simense neadekvaciai reaguoja, nes ji yra pavargus, bet kad nereiktu to prisipazinti savo nuovargi sudvasina. Ir seniems zmonems (tokiems kuriems dar iki tikro slaugymo toli) reikia pasisneketi su kitais senais, padejuoti apie ligas, pasiskusti vaikais.... taip pat kaip mums pasneketi apie madas, Tv laidas ar dar kazka panasaus (t.y. kas visiskai nieko nepakeis, bet bus "isnaudotas zodziu kiekis"
).O siaip kai i nepazistama zmogu yra kreipiamasi "mieloji", "brangioji"... yra norima tik isprovokuoti, o ne parodyti demesi kito zmogaus zodziams.
QUOTE(#Mia# @ 2009 04 27, 09:18)
O siaip kai i nepazistama zmogu yra kreipiamasi "mieloji", "brangioji"... yra norima tik isprovokuoti, o ne parodyti demesi kito zmogaus zodziams.
Kartais taip norima nuraminti nepagrįstai irzlų žmogų, kad pažvelgtų į viską kiek iš šalies, nes vargu ar Simensės postai buvo rašomi asmeniškai KibirVibir ir jei netyčia buvo užlipta ant nuospaudos, tai dar nereiškia, kad Simensė turėjo tokių ketinimų. todėl visai nebūtina analizuoti jos būsenų ar neigti jos patirtį
.
QUOTE(gluosnis @ 2009 04 24, 15:23)
o jus nenoretumet tureti tokiu santykiu su mama, kad galetumete be baimes kalbetis absoliuciai apie viska ..?
jei vaikas ismoksta bendrauti su mama, tai ismoksta bendrauti su visu pasauliu, su savimi taip pat, ismoksta suprasti save ir kitus. nei mazam, nei senam tada nereiketu begti is namu ir ieskoti kitur to, ko nerado savo seimoje.
jei vaikas ismoksta bendrauti su mama, tai ismoksta bendrauti su visu pasauliu, su savimi taip pat, ismoksta suprasti save ir kitus. nei mazam, nei senam tada nereiketu begti is namu ir ieskoti kitur to, ko nerado savo seimoje.
Deja, nevisada teorija pasitvirtina praktikoje. Mano a.a. senelis buvo tremtinys, savo laiku atsėdėjęs politiniam kalėjime ir Kazachstano šachtose, kas iš dalies sužalojo žmogaus psichinę sveikatą - į senatvę oi kaip nelengva buvo kai sveikata pašlijo, ypač kai senelė mirė. Mano mamos mama garbingam amžiuje susirgo Alzhaimeriu - paskutinius pora metų ne tai kad be baimės kalbėtis buvo galima, ji apskritai savo dukros nepažindavo.
Gerai kai senas žmogus yra šviesaus proto, turi savo gyvenimą ir iš esmės gali savim pasirūpinti - tada ir slaugos namų nereikia. Tačiau kai tenka keletą metų slaugyti psichinį ligonį, kuris paskutinius metus praleidžia ant patalo, klausimas yra ir apie tai, kad duot seno žmogaus vaikams bent truputį atsikvėpt. Galų gale ne kiekvienas senas žmogus ir miršta greitai, kiti ant patalo ir 5-10 metų praguli - vat ir pabandyk tu kad nori 10 metų kiekvieną dieną parlėkt iš darbo, pamaitint tyrelėm, pakeist ką po savim pridarė, tepliot nuogulas, nupraust ir paskui dar naktį klausyt kaip nuo skausmo rėkia.
QUOTE(Elemire @ 2009 11 11, 07:48)
Tačiau kai tenka keletą metų slaugyti psichinį ligonį, kuris paskutinius metus praleidžia ant patalo, klausimas yra ir apie tai, kad duot seno žmogaus vaikams bent truputį atsikvėpt. Galų gale ne kiekvienas senas žmogus ir miršta greitai, kiti ant patalo ir 5-10 metų praguli - vat ir pabandyk tu kad nori 10 metų kiekvieną dieną parlėkt iš darbo, pamaitint tyrelėm, pakeist ką po savim pridarė, tepliot nuogulas, nupraust ir paskui dar naktį klausyt kaip nuo skausmo rėkia.
Sutinku su jusu nuomone,kadangi mano mama slaugoma jau apie 10metu,tai tikrai turiu pasakyt-norisi ir man jau to poilsio.KAi tenka vienam visa ta nasta nest ir nera su kuo pasidalint,tai tikrai nezmoniskai sunku.Kadangi mano mama yra protaujanti ir galima su ja apie viska pakalbet,tai is jos kalbu supratau,kad ji nenoretu kad i seneliu namus atiduotume.tai ir gyvenam sau kartu varge ir dziaugsme.siaip nesu nusiteikus pries seneliu namus,jei tik geros salygos ten gyvent-tai kodel ne.Mes mama anksciau vezdavom i slaugos lygonine keturiems menesiams metuose,tai ir ji budavo labai patenkinta,ir as pailsedavau.Bet kai toj ligoninej pasikeite valdzia ir visiskai neliko prieziuros,kai tekdavo parsivezt is lygonines su pragulom,zaizdom,tai ir nustojom ten vazinet.tiesiog as esu uz slaugos lygonines ir seneliu namus,bet kai pamatai ar isgirsti kokios ten salygos tai velgi nezinai ka galvot.
O aš su už senelių namus.
Tai puikus dalykas kai žmogus (tas senas) neturi daug vaikų ir neturi kas juo pastoviai rūpintųsi (jeigu jam reikia pastovios priežiūros). Su savo mama apie tai kalbu jau dabar. Ji irgi yra už.
Įsivaizduokite situaciją: jauna šeima gyvena užsienyje, o mama likusi Lietuvoje. Jai reikia pastovios priežiūros, brolių/seserų nėra. Ką daryt? Tokiu atveju aš esu už. Nes tikrai neprivažinėsi. Net ir būdamas Lietuvoje, jei senesni žmonės gyvena kitam miest jau ir taip yra sunku.
Nematau, kad čia kažkas blogo. O gyvenimas su kartu su tėvais. Čia jau visai atskira tema.
Tai puikus dalykas kai žmogus (tas senas) neturi daug vaikų ir neturi kas juo pastoviai rūpintųsi (jeigu jam reikia pastovios priežiūros). Su savo mama apie tai kalbu jau dabar. Ji irgi yra už.
Įsivaizduokite situaciją: jauna šeima gyvena užsienyje, o mama likusi Lietuvoje. Jai reikia pastovios priežiūros, brolių/seserų nėra. Ką daryt? Tokiu atveju aš esu už. Nes tikrai neprivažinėsi. Net ir būdamas Lietuvoje, jei senesni žmonės gyvena kitam miest jau ir taip yra sunku.
Nematau, kad čia kažkas blogo. O gyvenimas su kartu su tėvais. Čia jau visai atskira tema.
