sveikutes as atlikinejau praktika poto dirbau ir slaugos namuose ir seneliu namuose-nera ten l.gerai -nemazai personalo dirba tik todel kad reikia dirbt ,nuo to kencia ir seneliai ir darbo kokybe,kaune slaugos namai yra tragiskam stovi .Seneliu namuose gal siek tiek geriau kad ju stovis geresnis bet ten dauguma gyvena po kelis ir tikrai pykstasi kai kurie nevisai "protingi" o gyvena kartu su sveikais-pasekme-prie manes buvo atvejis kai senute supyko pasieme ziurknuodziu paka ir dalina kitom kaip saldainius ir girias "as jus nunuodysiu ' prieina sesute atima pokeli pasiziuri data ,sako "nesinervuokit galiojimas baiges"ir atiduoda atgal
na daug tokiu kuriozu.Taciau buna atveju kai reikia spec.prieziuros o ir tas slaugantysis nuo to ligonio pavargsta.Lig siol atsimenu-gulejo mociute mano skyriui,ateidavo dukra duodavo mums kad pampersa keistume,ateina sunus pats keicia mama prausia ...
QUOTE(Cassandra @ 2006 07 18, 22:03)
Jei tau nesunku, grįžk ir perskaityk mano pirmą postą pirmam puslapyje. Joje aš minėjau, kad savo tėvus karšinsiu pati, nes TOKIA JŲ VALIA. Mano valia tuo tarpu yra kitokia, ir ne Tamstai spręsti, gera ji ar bloga, nes tai MANO pasirinkimas. Savo sūnumi bent kol kas esu patenkinta ir patenkinta, kad jis pasiruošęs gerbti mano valią, o ne primesti man savąją iš serijos "o ką žmonės pasakys"...
Mano vardas nėra Tamsta, nereikia į mane taip kreiptis (kaip ir brangioji, gerbemoji ar kitais pašaipiais kreipiniais).
Man nėra svarbu, ką pasakys žmonės, nes man daug svarbiau ką sako mano sąžinė. Aišku, yra skirtumas ar senas žmogus serga kokia nors liga ar tiesiog sensta. Aišku, kad profesionalios medicinines priežiūros namuose nesuteiksi. Tokių atvejų ir aš bučiau už profesionalią slaugą, bet tiesiog senstantį žmogų
O dėl valios... Kiek savižudžių, jau perpjovę riešus ar dar ką pasidarę ieško pagalbos ir skambina greitajai ar giminaičiams, nors rodos ką tik mirt buvo jų valia. Dabar, budama sveiko proto, tu sakai kad tavo valia tokia, bet ar tu tikra, kad tą dieną, kai sveiko proto nebebusi, tu galvosi taip pat? Kad neverksi dėl namų, iš kurių tave gal teks vilkt prievarta (sveiko proto tai jau nebebusi)? Kaip tokių atveju turi pasielgt tavo sūnus? Kurios valios jis turi klausyt? Tik tiek ir norėjau pasakyt. Kad tai, kad dabar tu nori taip, dar nereiškia kad tai dienai išaušus tu nenorėsi kitaip, nes, dėja, už savo protą ir elgesį senatvėje niekas negali garantuot.
QUOTE(daidora @ 2006 07 18, 22:17)
dėl tos karvės...
tai aš tik tarp kitko...
O beje, tie, kurie su alcheimeriu, ''seneliuose''geriausiai jaučiasi. Kasdien jiems viskas nauja...gera, įdomu...
O beje, tie, kurie su alcheimeriu, ''seneliuose''geriausiai jaučiasi. Kasdien jiems viskas nauja...gera, įdomu...
aha, kiekvieną dieną susipažįsta su naujais žmonėmis
Mes su mama 5 metus slaugėm močiutę.Sirgo baisia liga-tromboze,turėjo 4 operacijas.Bet kažkur atiduoti,net minties nebuvo.Močiutė augino mane nuo gimimo,kad mama galėtų baigti mokslus ir dirbti,paskui augino mano sūnelį,ir aš jai esu dėkinga po šiai dienai.Tėtis mirė staiga,prieš metus.Nežinau kada yra didesnė tragedija,ar kai žmogus ilgai serga ir tu žinai,kad jam jau nieko gero nebus,taikaisi,ruošiesi.Staigi mirtis be kančių ligoniui,bet su didžiausiom kančiom artimiesiems.
Dabar prieš mėnesį mirė uošvis.Dukra vis norėjo jį įtaisyti man,arba į slaugos namus,bet patikėkit,pasirodo ten pakliūti nėra taip paprasta,reikia laukti eilėj(bent taip sakė vyrui),arba duoti vyr.gydytojui.Bet slaugos ligoninė ne išeitis,ten laiko tik 4 mėnesius,o paskui žinokis.Už kelis šimtus niekas neis užpakalio plauti,o kur gauti tuos tūkstančius,jeigu pats negali prižiūrėti.Dukra slaugyt nenorėjo,kadangi tėvų sąskaitoj švilpė vėjai,o kai pinigų buvo,tai ir dukra lankė.
Man baisu,kad mano uošviai taip išpaikino savo dukrytę,jos gailėjo,jai viską atidavė,o senatvėj neturi kur atsiremti.
Dabar prieš mėnesį mirė uošvis.Dukra vis norėjo jį įtaisyti man,arba į slaugos namus,bet patikėkit,pasirodo ten pakliūti nėra taip paprasta,reikia laukti eilėj(bent taip sakė vyrui),arba duoti vyr.gydytojui.Bet slaugos ligoninė ne išeitis,ten laiko tik 4 mėnesius,o paskui žinokis.Už kelis šimtus niekas neis užpakalio plauti,o kur gauti tuos tūkstančius,jeigu pats negali prižiūrėti.Dukra slaugyt nenorėjo,kadangi tėvų sąskaitoj švilpė vėjai,o kai pinigų buvo,tai ir dukra lankė.
Man baisu,kad mano uošviai taip išpaikino savo dukrytę,jos gailėjo,jai viską atidavė,o senatvėj neturi kur atsiremti.
tų,kurios piestu stoja prieš senelių namus...ir net ižeistų tokia tėvų valia-noriu paklaust-o apie savo vaikus pagalvojot?
mano močiutė buvo karšinama namuose...ją kamavo senatvinė silpnaprotystė...būdavo pradainuodavo visą naktį....paryčiui nusmigdavo,o man su broliu ryte į mokyklą...būdavo užsimano į tūliką ir pradeda keturiom po kambarį lakstyt-pamatyk,sugauk ir nuvairuok į tūliką, nes apsidirbs kambarį,pampersus nusiplėšus...o jei mama darbe-tai kas nuvairuos-mes su broliu...ir dar daug bajerių būdavo...bent jau aš manau,kai žmogus pasiekia tokią stadiją,kai pats savęs nevaldo ir nekontroliuoja jau geriau jis būtų tam tikroj įstaigoj...pirma-priežiūra tikrai geresnė (na,jei sumoki biškutį) ir kitų netraumuoja...nes po visų a.a. močiutės bajerių man nejauku būdavo su ja namuose likti...ypač,kai sugalvojo lipti per langą (gyvenam 9 aukšte)...buvo kažkaa toksįvykis,kad sena močiutė gyvendama su vaikais nusižudė iššokdama per langą...
šiaip vienas dalykas yra prižiūrėt protiškai sveiką žmogų (senelis mirė nuo vėžio), apie juos dažniausiai lieka tik šviesiausi prisiminimai.... kitas dalykas,kai reikia gyventi su protiškai nesveiku ir visą laiką budėti,kad jis ko nepasidarytų sau arba kitiems
mano močiutė buvo karšinama namuose...ją kamavo senatvinė silpnaprotystė...būdavo pradainuodavo visą naktį....paryčiui nusmigdavo,o man su broliu ryte į mokyklą...būdavo užsimano į tūliką ir pradeda keturiom po kambarį lakstyt-pamatyk,sugauk ir nuvairuok į tūliką, nes apsidirbs kambarį,pampersus nusiplėšus...o jei mama darbe-tai kas nuvairuos-mes su broliu...ir dar daug bajerių būdavo...bent jau aš manau,kai žmogus pasiekia tokią stadiją,kai pats savęs nevaldo ir nekontroliuoja jau geriau jis būtų tam tikroj įstaigoj...pirma-priežiūra tikrai geresnė (na,jei sumoki biškutį) ir kitų netraumuoja...nes po visų a.a. močiutės bajerių man nejauku būdavo su ja namuose likti...ypač,kai sugalvojo lipti per langą (gyvenam 9 aukšte)...buvo kažkaa toksįvykis,kad sena močiutė gyvendama su vaikais nusižudė iššokdama per langą...
šiaip vienas dalykas yra prižiūrėt protiškai sveiką žmogų (senelis mirė nuo vėžio), apie juos dažniausiai lieka tik šviesiausi prisiminimai.... kitas dalykas,kai reikia gyventi su protiškai nesveiku ir visą laiką budėti,kad jis ko nepasidarytų sau arba kitiems
QUOTE(Ramunita @ 2006 07 19, 00:22)
tų,kurios piestu stoja prieš senelių namus...ir net ižeistų tokia tėvų valia-noriu paklaust-o apie savo vaikus pagalvojot?
kitas dalykas,kai reikia gyventi su protiškai nesveiku ir visą laiką budėti,kad jis ko nepasidarytų sau arba kitiems
kitas dalykas,kai reikia gyventi su protiškai nesveiku ir visą laiką budėti,kad jis ko nepasidarytų sau arba kitiems
Tikrai nekraučiau tokios atsakomybes savo vaikams. Bet pinigai išsprendžia šią problemą
O jei išprotetų tavo vyras? O tavo vaikas? Irgi į prieglaudą?
Nors pripažįstų, kad pasirinkimas tarp tėvų priežiūros ir vaikų psichikos nuolatinio traumavimo būtų labai sunkus. Manau daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio. Vaikui reikia viską paaiškint, neskirt pareigų, neatitinkančių jo amžiaus. Bet gi tas pats yra ir su vaikais šeimoje: jei vaikas yra nuolat verčiamas žiūrėt brolius/ seses, jei šeimoje gimsta nesveikas vaikas, tai irgi trauma vaikui.
As irgi atsimenu mociutes kaimyne kaime, abi buvo labai geros drauges, susibege vis papletkavodavo apie kaimynus, naujienom persimesdavo, karta ziuri per tvora stovi greitoji isnesa jos kaimynka isveza i ligonine, jai buvo 71m , nubega pas dukra pasiklausia kas , sako kad mama pabudusi nuo didelio galvos skausmo ir pradejo klykti nakty, gere vaistu nepadejo, iskviete greitaja ir i ligonine, ka jus galvojat po savaiteles parveza mama namo , o ta tiesiogine sio zodzio prasme isprotejusi, nors iki to buvo puikiam stovy, niekas nepagalvojo kad taip galejo nutikti, pradejo nesioti per gatve mano mociutei plytas rodyti kokios grazios, bande pjauti obelis, pesdavo zole , i maista pildavo smely arba ta pesta zole , sukurusi lauza kieme degino anuku drabuzius, karta atsimenu buvau kaime sedim su mociute kieme snekam ji ateina ir pakelusi bliuske rodo savo nuoga krutine ir sako, kad pas ja papai kaip sunio ausys, praso kad mano mociute savus parodytu
tada sededama juokiausi, bet dabar kai pagalvoju kad jos dukrai reikejo ja slaugyti, kai pati sunkiai dirbo, vyras pijokas ir du vaikai, o pinigu i seneliu namus patalpinti neturejo. Po metu ji pasimire, rado ryte lovoi salta (nezinau del ko) Galiu tik isivaizduoti kai sunku toky ligony slaugyti ir tuo paciu bandyti gyventi normalei.
QUOTE(Alija @ 2006 07 18, 23:48)
Tikrai nekraučiau tokios atsakomybes savo vaikams. Bet pinigai išsprendžia šią problemą 
O jei išprotetų tavo vyras? O tavo vaikas? Irgi į prieglaudą?
Juk "protiškai nesveikų" ir ne tik garbaus amžiaus yra.
Nors pripažįstų, kad pasirinkimas tarp tėvų priežiūros ir vaikų psichikos nuolatinio traumavimo būtų labai sunkus. Manau daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio. Vaikui reikia viską paaiškint, neskirt pareigų, neatitinkančių jo amžiaus. Bet gi tas pats yra ir su vaikais šeimoje: jei vaikas yra nuolat verčiamas žiūrėt brolius/ seses, jei šeimoje gimsta nesveikas vaikas, tai irgi trauma vaikui.
O jei išprotetų tavo vyras? O tavo vaikas? Irgi į prieglaudą?
Nors pripažįstų, kad pasirinkimas tarp tėvų priežiūros ir vaikų psichikos nuolatinio traumavimo būtų labai sunkus. Manau daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio. Vaikui reikia viską paaiškint, neskirt pareigų, neatitinkančių jo amžiaus. Bet gi tas pats yra ir su vaikais šeimoje: jei vaikas yra nuolat verčiamas žiūrėt brolius/ seses, jei šeimoje gimsta nesveikas vaikas, tai irgi trauma vaikui.
nesupratau kaip gali pinigai išspręsti šitą problemą
o dėl pareigų ir amžiaus neatitikimo,tai čia tu teoretike,brangioji...reikia ir darai,nes nėra kam....ir čia nėra vertimo...kažkaip atsakomybė ir tiek
o dėl protiškai nesveikų kitų šeimos narių tai...jei tai keltų pavojų jų ar aplinkinių sveikatai bei gyvybei tai....ko gero tektų priimti ta,tau taip nepatinkantį sprendimą...buvo mūsų šeimos draugų šeimoje toks atvejis,kad protiškai neįgali sesuo ne vieną kartą vos nenužudė savo jaunesniojo brolio...dabar ta mergina gyvena globos namuose...ir aš tos šeimos nesmerkiu...
Aš už senelių namus,bet prieš apygyvendinimą juose savo tėvus.Aš manau,kad tėvai užauginę tris dukteris ir davę joms,viskas kas geriausia gyvenime.Turi teisę būti globojami ir prižiūrimi savo gimtuose namuose.Čia mano nuomonė...ir jokių,bet........Niekada negali sakyt,niekada,bet tikrai dėsiu visas pastangas ir galimybes,kad mano tėvam nereikėtų apsigyvent senelių namuose.
Na matot kokie atsiliepimai seneliu namu virtuve maciusiu.. Paklauskit kas is ten dirbanciu noretu jose baigt savo dienas.. jauciu nedaugelis..
Bent jau tuose namuose kur dirbo mano mama seneliu namai buvo suskirstyti i berods 3 korpusus - nuo "sveikiausiu" iki galima sakyt "nabasniku". Visi anksciau ar veliau atsidurdavo nabasniku skyriuje kur patikekit
pasijauti kaip siaubo filme
Kvapai, vaizdai, garsai...
Skaitet Sruogos "Dievu miska"? Ziauru bet ispudis panasus..
Bent jau tuose namuose kur dirbo mano mama seneliu namai buvo suskirstyti i berods 3 korpusus - nuo "sveikiausiu" iki galima sakyt "nabasniku". Visi anksciau ar veliau atsidurdavo nabasniku skyriuje kur patikekit
QUOTE(garbane @ 2006 07 19, 01:03)
Na matot kokie atsiliepimai seneliu namu virtuve maciusiu.. Paklauskit kas is ten dirbanciu noretu jose baigt savo dienas.. jauciu nedaugelis..
Bent jau tuose namuose kur dirbo mano mama seneliu namai buvo suskirstyti i berods 3 korpusus - nuo "sveikiausiu" iki galima sakyt "nabasniku". Visi anksciau ar veliau atsidurdavo nabasniku skyriuje kur patikekit
pasijauti kaip siaubo filme
Kvapai, vaizdai, garsai...
Skaitet Sruogos "Dievu miska"? Ziauru bet ispudis panasus.. 
Bent jau tuose namuose kur dirbo mano mama seneliu namai buvo suskirstyti i berods 3 korpusus - nuo "sveikiausiu" iki galima sakyt "nabasniku". Visi anksciau ar veliau atsidurdavo nabasniku skyriuje kur patikekit
o mano draugės močiutė gyvena kažkiuose ten senelių namuose netoli vilniaus tai patenkinta labai-susirado senuką, draugių, tai kai vaikai pasiima atostogų tai vos savaitę išbūna-atgal nori...beje,nesuabsoliutink,kad visi mačiusiu senelių namus atiliepimai blogi...o kas sukasi tuoj virtuvėj-tai mato,kaip turėtų būti ir kaip nėra...bet jei seneliui gerai-tai kokios problemos? mačiusiams tą virtuvę kirbėtų kirminiukas,kad vat nuo manęs vagia,o kas nematė-tai...susiradna ir įdomesnių užsiėmimų. va,kaip draugės močiutė
Senelių namų baisumas yra kita tema. Turbūt kiekvienas iš mūsų verčiau samdytų slaugę, o ne apgyvendintų savo tėvus senelių namuose. Žinoma...bet....Ne visos šeimos sugebėtų samdyti tokį žmogų. Kaip supratau, čia buvo kalbama apie valstybinius senelių namus. O tai nėra privačių? Ar irgi labai daug kainuoja? Apie valstybinius senelių namus aš irgi net negalvočiau, nes tokiu atveju reikia atsisakyti teisių į tėvus, o tai jau yra daugiau nei žiauru.
Beje, jau kaip ir rašiau, mano senelis labai norėjo į senelių namus dėl ten esančių bendraamžių bendraminčių ir tt. Jis gyveno vienas, o mes negalėdavom visos dienos leisti prie jo. Kadangi jis paskutiniais metais jau beveik nebematė, tai negalėdavo nei knygų skaityti, nei TV žiūrėdavo. Žodžiu, vienatvė visiška.
Žiauru apgyvendinti savo tėvus senelių namuose? O ne žiauru, kai jie gyvena kokiame nors vienkiemyje, kur nuvažiuoti vaikai tesugeba geriausiu atveju vieną kartą per savaitę.
Ir dar...Toms, kurios dievagojasi, kad tikrai prižiūrės savo tėvus. O jei yra darbas, o senoliui reikalinga priežiūra ištisą parą? Jei nėra pinigų, kad samdyti slaugę? Kaip tuo atveju? Mesti darbą ir pasilikti su senoliu? Taip, sutinku. Tikrai, tėvai mus augino ir galbūt kai kurie atsisakė svaiginančių karjerų ir pan, bet...Jei dirbat tam, kad išlaikyti savo vaikus, tai kaip tada? Situacija sudėtinga ir tikrai niekam nelinkėčiau tokios patirti, bet jei jau ji tokia būtų, aš tik už privačius senelių namus. Beje, gal kas žinot, kiek kainuoja slauga juose?
Beje, jau kaip ir rašiau, mano senelis labai norėjo į senelių namus dėl ten esančių bendraamžių bendraminčių ir tt. Jis gyveno vienas, o mes negalėdavom visos dienos leisti prie jo. Kadangi jis paskutiniais metais jau beveik nebematė, tai negalėdavo nei knygų skaityti, nei TV žiūrėdavo. Žodžiu, vienatvė visiška.
Žiauru apgyvendinti savo tėvus senelių namuose? O ne žiauru, kai jie gyvena kokiame nors vienkiemyje, kur nuvažiuoti vaikai tesugeba geriausiu atveju vieną kartą per savaitę.
Ir dar...Toms, kurios dievagojasi, kad tikrai prižiūrės savo tėvus. O jei yra darbas, o senoliui reikalinga priežiūra ištisą parą? Jei nėra pinigų, kad samdyti slaugę? Kaip tuo atveju? Mesti darbą ir pasilikti su senoliu? Taip, sutinku. Tikrai, tėvai mus augino ir galbūt kai kurie atsisakė svaiginančių karjerų ir pan, bet...Jei dirbat tam, kad išlaikyti savo vaikus, tai kaip tada? Situacija sudėtinga ir tikrai niekam nelinkėčiau tokios patirti, bet jei jau ji tokia būtų, aš tik už privačius senelių namus. Beje, gal kas žinot, kiek kainuoja slauga juose?







