QUOTE(Night13 @ 2016 02 27, 20:08)
Aš to vis tiek niekaip negaliu suprast, nes man taip nebūna ir atrodo neįmanoma MANO atveju, nors pati nerimauju.

Tai pati sau aiškinu, kaip tiesiog žmonių skirtumus. Gal valios, charakterio, temperamento, ar dar kokio bieso.
Ar buvai mugėj?
Kaip šeimoj reikalai?
Tranxenas yra raminamieji, ne AD. O dėl rekomendacijų pritariu - jei lankomės pas gydytojus, geriau jų ir klausyti, o ne forumiečių
Pirmąkart išgirdau tokį terminą, kaip hipochondrija. Paguglinau. Pati jausdavau, kažkiek ir tebejaučiu psichosomatinius pojūčius. Tai baisūs, kankinantys jausmai. Tik man nieko neskauda, išskyrus dūšią ir visi kiti pojūčiai visad aiškiai jaučiau, kad tai psichologiniai (skerdimas viduje, tarsi vandens pylimas ant pečių, šarvai ant nugaros ir pan. nesąmonės). Kaip suprantu, jei ligų neieškai, tai nėra hipochondrija. Paguodžiau save, kad bent to nėr...
Buvau. Šeimoj prastai.Vyras vel geria. Zodziu.... Dekui, kad domies.....
QUOTE(kliomba @ 2016 02 27, 21:06)
Tau tikrai i hipochondrija nepanasu. Buna net jei ka ir skauda, kai tai realiai suvokiama ir zinoma nuo ko ir ramiai priimama, tai tiesiog skausmas. Hipochondrija -psichologinis apsedimas, ligos isivaizduojamos, nuo kiekvieno krepstelejimo ar sudurimo kune begama guglint ir visas ligas sau prisitaikyt. Nu ir pas gydytojus lakstyt.
Kazkas klause kaip gydoma. Turbut sudetinga tiesiog gydyt, cia kompleksinis dalykas, atsirandantis su depresija ar nerimu, kitais dalykais. Psichologiniai metodai tiesiog perkeldinet demesi i isorinius dalykus ir nustot knistis mintimis savo kune. Arba lengvesnej formoj dar suveikia kuriam laikui tyrimu pasidarymas ir gydytojo pasakymas kad sveika. Bent man taip buvo.
Papildyta:
Jo, renginiu labai daug. Bet as irgi tu miniu nemegstu. Seniau viskas smagiau budavo, kai nebuvo tiek masiska. Bet kaip tu turi jegu menui vartot:) man siuo metu viskas tiek nebeidomu, mazai kas pritraukia.
Tikrai taip.Pries gal 12 metu pirma karta buvau.Kai studijuot atvaziavau.Mes ten pragyvendavom su kursioke. Kol gulejau ligoninej, per 11 paru perskaiciau gal 20 puslapiu.Kai nerimas, emocijos, nesiskaiyo.O is meno, kol nera visai jau amba, man terspiskai filmai veikia. Man patinka verkti, skaudeti. Kai sukrecia mane.Nors ir sunku istverti.Neseniai skalvijoj buvau trumpametraziuose filmuose (2015 m.nominuoti),du is penkiu labai sukrete, zmoniu mazai buvo. Savo eilej viena sedejau, leidau sau verkti.Kaip gera, kad galejau neslopint. O siaip is knygu muges isvijo klaiki muzika muzikos saleje, nerimas nuo jos sukilo.To triuksmo kalimas girdejosi net kino salej (bandziau filma apie zydu poeta ziuret). Taigi labai jautri esu visiems dirgikliams. Visai patiko nuosirdus, ramus, harmoningas grupes "Esatis" muzikavimas.
P.S. Kuo toliau, tuo labiau zaviuos Parulskio talentu, tikrumu, nekomformistiskumu.
Isbuvau nuo ryto iki 17.30.Ir be raminamu.Spaudziu sau letena.