De Paris, aš nieko nesakau, kad būtinai kažkaip bus ar nebus. Tik sakau, kad kai pradedi nuo tada, kai vaikui vos 3 dienos, tokia tikimybė yra nemaža. Čia dėl visa ko, žinojimui, nes nemažai kas nežino, kad gali būti didelis skirtumas tarp to kada duoti.
Dėl kabojimo po 2val. Man nebuvo gaila, kad mūsiškis tiek kabojo, o kabojo jis ir po dar ilgiau. Aš žinojau, kad tai, jam atsiradus naujame dideliame nepažįstamame ir dar labai nesaugiame pasaulyje, yra ne tik maistas, o padeda ir nurimti, ir pasijausti saugesniam. O svarbiausia, kad žinojau jog šitaip pieną ateičiai užsisako. Juk užsisakinėja tik tada, kai stimuliuoja. Niekas nevyksta savaime, šiaip sau

Dar iki gimdymo buvau nusiteikusi taip, kad jeigu noriu sėkmingo žindymo, pradžioje kitaip nebus, kad kabos ir kabos, kad čia bus ypatingas laikas, bet jis ir netruks amžinai. Ir netruko

Dėl visų foto atributų, nuo to, kad jį n kartų perrengė (fotografavo ir nuogą) ir, kad pridarė jų visokiausiose aplinkose, vaikas netapo ne kaip mūsų, nepanašus ar pan

Nors iš artimųjų nemažai kas nesuprato, kad tai ne foto paimtos iš interneto, kad ne atvirukai. Bet tik iki tol, kol gyvai jį pamatė. Nes visose tose foto mūsų vaikas, ne joks kitas

Mes norėjom taip, nes visokių įprastų ir paprastų namie kasdien prisidarom. MB išvis susigalvojo kažkokį keistą dalyką- fotografuoja kiekvieną dieną nuo gimimo, nėra nei vienos dienos dar buvę, kad nefotografuotų (man labai įdomu kiek tęs

). Tai tų foto tiek visokiausių. Užtai norėjosi ir kitokių, ir, svarbiausia, labai profesionalių

Be to, jeigu patys būtume nevažiavę, dar ir namus būtų reikėję tvarkytis