Kartu susiplanavusių 2014-2016 m. pašnekesiai

Butinai
Dar uzklausiau kokie defektai yra, nes kazkas ten parasyta kad yra nezymus defektas, bet niekaip nesuprantu kas per defektas Verciausi ir i anglu kalba puslapi ir per verteja is lenku kalbos verciausi nu ir nesuprantu Tai tiesiogiai uzklausiau, gal aiskiau atsakys

Eguta, jau planuojat vel?

Beje kazkada vienoj temoj bendravom su mergina, ji berods Norvegijoj gimde, jai reikejo saremiaut beveik 3 nepilnas paras ir tik tada buvo nuspresta ka nors daryti... zmogus jau buvo visai issekes

Kas per velnias, kodel neleidzia cituoti. Paspaudus cituoti neatsiranda tekstas zinutej, kai atsakineji
Jauniute as gimdziau Norvegijoj. Jie labai uz tai kad viskas vyktu naturaliai, bet tikrai ziuri ir priziuri. As tai nerealiai patenkinta ir jeigu dar kada teks rinktis kur gimdyti tai neabejotinai rinkciaus Norvegija. Aisku kiekviena situacija labai individuali.

jei reik pagalbos su lenku k, rasyk
grizusi is paskaiteles mielai padesiu

DeParis, oi, atsimenu tą jausmą, kai akyse po epidūro pasidaro šviesu Aš po to irgi iškart beveik užmigau, ir gerai, nes labai reikėjo poilsio, sunkus dar darbas laukė Be to, ir po to jau mažiuku iškart reikėjo rūpintis, tai ne miegas irgi galvoje buvo


*Skotuke*, jau HA su Vakare taip gražiai viską surašė, kad nebeturiu ką pridurti. Noriu tik šiek tiek gal ir piktokai, bet pasakyti, nu iš kur jūs ištraukiat tas nesąmones apie per liesą pieną, neprivalgymą ar pan.? Apie per liesą pieną išvis net kalbos nėra, nebūna tokio. Apie neprivalgymą irgi tada reikia kalbėti apie objektyvius požymius- iš ko tas sprendžiama, ar tikrai yra tie požymiai? Jeigu sprendžiama iš to, kad valgo ilgai, kad zirzia, kad atrodo vis negana ir pan., tas nieko nesako visai. Ir išvis iš kur tas įsitikinimas, kad jei vaikas verkia, tai jau vien tik iš alkio. Daug kam kažkodėl naujiena, bet vaikai daugybę poreikių turi ir būti sočiam yra tik vienas iš jų. Be verkimo apie kitus papasakoti, jie kol kas neturi galimybės Labai gerai HA papasakojo apie dienos informaciją, įspūdžius ir pan (vėliau dar prasidės ir naujai išmoktų dalykų, pvz apsiversti, atsisėsti ir pan. apdorojimas). Man tai ką tu rašai, labiausiai panašu į augimo šuolį, todėl tik pritarsiu jau pasisakiusioms, kad kuo daugiau oda su oda kontakto, kuo daugiau ir dažniau duoti žįsti, pasitikėti savimi ir vaiku (kad jūs abu galit- tu, kad neabejotinai turi pieno, o jis, kad moka valgyti ir yra pajėgus tą daryti). Viskas tik iš šono kartais atrodo taip sudėtinga, o iš tiesų, labai paprasta. Čia beveik ir visa sėkmės paslaptis Sėkmės, šaunuolė, kad nepasidavei Ypač, kai tau taip sugadino pradžią Bet pradžioje pasitaiko ne taip jau mažai kam tai vienokių, tai kitokių, tai tikrų, tai kažkieno išgalvotų bėdų. Svrabiausia nepasimesti, gerai įsivažiuoti (ką tu ir darai ) ir labai greitai pamirši, net kas pradžioj ten buvo

Mano mažiukas pvz jau dabar, kai įgudęs ir išmokęs, dieną pavalgo dažniausiai per maždaug 10min. Bet prieš naktį (o dabar, kai dantys, ir naktimis panašiai) valgo ir 40min, ir valandą. Aš nesuku sau dėl to visai galvos, kad gal neužtenka pieno išvis nei karto mintis net tokia nekilo, nes žinau, kad, krūtimi maitinamam kūdikiui, valgymas nėra vien tiktai valgymas

Jau nebeduodi mišinio?

Dėl traškėjimo, sunku pasakyti, kai nematai. Geriausia būtų rodyti gyd, kad apžiūrėtų, gyvai žiūrint kitaip viskas atrodo, svarbu ir kurių vietų tas traškejimas, ir pan. Bet dažniausiai viskas būna ok, normalu, mažiukų dar ir sąnariukai, ir kauliukai labai paslankūs, minkšti, ir kauliukų jie turi šiek tiek daugiau (vėliau suauga) ir t.t. Jeigu jau labai bus neramu ir nepraeis, aš ortopedui traumatologui parodyčiau, bet irgi tik dėl to, kad pasakytų, jog viskas gerai Jeigu kada norėsi ar reikės, galėsiu parekomenduoti, pas ką geriau eiti, nes yra čia pas mus tokių, kurie, gal tiksliau ir daugiau kurios, paniką kelia be reikalo, vaikus bereikalingai įtvarais apdalina ir pan. Čia reikia rimto žmogaus, kuris ir stažuojasi dažnai, ir info vis atnaujina, ir kur daug su visokiais sudėtingais dalykais dirba ir pan., ir "netryznioja" tada, kai iš tikrųjų nereikia

Nesicituoja....

Ačiū mamytės už patarimus, vienai ir nuprotėt galima, kai nežinai ką daryti, ar gerai darai.. Taip šaunu, kad visada galima sulaukti pagalbos mūsų namučiuose
Krūtinė iš ties patuštėjo gerokai, iš po nakties tik pilnesnė jaučiasi

Imeldute, dar kartą paroje gauna šiek tiek , bet pamažu pastebiu, kad nelabai noriai jį ima, jei viskas pavyks manau nebereikės mums jo beje ačiū už namučius

De Paris nu ir šaunuolė tu, šitiek atsilaikei stipri labai esi

Rytoj keliaujam į fotosesiją princesės

De Paris, laikykis, planiukes irgi su tavim! Jau nebedaug liko! Visos geros mintys ir linkejimai tau!

*Skotuke*, aš dažnai ir pati pagalvoju, ir mamoms, kurios sako, kad vaikas nenori imti mišinio, kad nenori gerti visai vandenuko (čia kalbu apie tuos atvejus, kai mamos visaip, net ir apgaule bando įkišti to vandens visai kelių mėnesių kūdikėliams), sakau, kad vaikai yra dar nesugadinti, jie turi dar tokius tikrus visa ko pajautimus, ir kartais yra žymiai protingesni už mus, tikrai tikrai, reikia jų labai paklausyti
Dėl mišinuko, įsivaizduoju, kad tas turbūt gana sunku psichologiškai- imti ir mesti. Aš ne taip seniai ir vienai draugei sakiau (kurios pradžia vieno personalo dėka irgi buvo visiškai neteisinga )- mesk, kam jo dar reikia, sako- baisu kažkaip, nors pati jau suprantu, kad jo nebereikia. Ir dar ilgokai ji tą mišinį vis duodavo po vieną kartą per parą, kol aplinkybės nesusiklostė savaime taip, kad reikėjo išvykti, pasigaminti mišinį nebuvo galimybės, ir savaime viskas išsisprendė.

Man dar labai įdomu, kaip ligoninėje vaikui davė mišinį? Per sistemą, su taurele?
Ir kaip tu pati duodi?

Kad krūtys tuštesnės bus, t.y., kai viskas tuoj susinormalizuos (kai susireguliuoja paklausa su pasiūla, kai pradeda gamintis tiek, kiek būtent tam vaikučiui reikia, jos ir tampa nebe tokios "prisirpusios" kaip pačioje pradžioje ), tik džiaugsiesi. Dažnai šitoje vietoje irgi mamos klaidingai galvoja, kad jei jau jos nebe pritvinkę, nebe tokios "pilnos", reiškia jau ir pieno mažai. Irgi visiška nesąmonė. Juo labiau, kai žinai, jog pienas ir vaikui valgant gaminasi, kitas tik eigoje "atbėga". Juk krūtys tai nėra kibiriukai, kur pritvinksta, prisipildo, o po to reikia ištuštinti O tas pritvinkimo jausmas, tas sunkumas, tai eina jisai sau, gerai, kad greitai ir praeina, jeigu visą laiką taip būtų, būtų labai ne kas
Kur fotografuositės?


O aš dar kartą, kaip kokia senolė, vėl paburbėsiu , kad tos, kurios dar turit laiko (nes su naujagimiu ar kūdikiu ant rankų info jau ženkliai sunkiau ieškoti, ypač, kai jos prisireikia staigiai, vidury nakties, kai šalia nebus kas tikrai gerai išmano ir pataria ir pan.), eikit į normalius žindymo kursus (ko beveik LT nėra, bet vistiek, kas ieško, tas ir randa), kur mokslu paremta informacija, o ne kur palelekina, kad gims, pridės, maitinsit ir bus viskas gražu ir rūžava, nes ne taip jau dažnai taip būna. Daug domėkitės, skaitykit, rinkit ir kaupkit teisingą info, nes ji bus aukso vertės. Ypač, kai užklups kokie nesklandumai (o jie beveik neabejotinai užklups), kai jus bandys suklaidinti, kai bandys (tie bandymai nebūtinai iš blogos valios, dažniausiai iš nežinojimo, nesidomėjimo kas naujo pasikeitė nuo sovietinių laikų ir t.t., bet vistiek rezultatas toks pats liūdnas) išmušti iš teisingų vėžių, nes tas praktiškai neįmanoma, kai labai daug žinai, kai žinai kas kaip būna, kodėl ir kada, kai esi užtikrinta tuo, ką darai Šitas dalykas iš tiesų yra vienas verčiausių, jeigu ne pats vertingiausias, į ką reikia daug ir labai daug investuoti (ne pinigais turiu omeny) nėštumo metu

Parasyk gal isversiu is lenku kaip lenke esu

aga

Labuka

De paris šaunuolė tu, pailsėk kol veikia epidūra
man ji labai padėjo, irgi miegojau tuo laiku.. bent kažkiek poilsio..
na, ir pagalvok, šiandien jau susitiksi su savo mažyte, kančios baigsis ir aplankys tave ramybė.. jau greit greit

Skotuke džiaugiuos dėl tavęs, jog situacija gerėja! taip ir toliau, mamuk su laiku viską sužinosi ir išmoksi

***
man pačiai, po 5 savaičių ištiko krizė (bet ne pieno) kad šian lėkiau pas žindymo konsultantę
džiaugiuosi, jog viskas gerai, pieno turiu, apžioja puikiai, tad su maitinimu problemų nėra, gal to ir tereikėjo man.. nes kartais tie aplinkinių komentarai paveikia net stipriausius..
dukrytė mūsų vis nerimsta, labai kankina pilvelis, plius pora pastarųjų dienų laabai daug žindė, susinervinus spjovė krūtį, verkė ir vėl griebė, mažai miegojo, labai nervinga buvo, spėju prie to dar prisidėjo skiepuko reakcija (iškilo pūlinukas ir jau sprogo), žinant dar, kad per pirmąjį mėn. priaugom 550gr (kitiems tas laabai mažai), iškart man: o tikrai turi pieno? o gal per liesas? nee, tavo pienas tikrai per liesas, daugiau valgyk! (nors nušišauk po tokių komentarų).

O neskaitant tų kelių bemiegių naktų, labai džiaugiuosi savo dukrytė, augam, dairomės, jau kai pažiūrės tokiu protingu žvilgsniu bandydama kažką pasakyti..

Šiandien kaip tik buvau žindymo paskaitoj, atrodo taip viskas aišku, sudėlioja visus taškus ant i, belieka sulaukti mažylio
Pilnai suprantu kai gimus kūdikiui ir ištikus problemoms galvoje pradeda suktis įvairios mintys, nors informacija surinkta nėštumo laikotarpiu buvo aiški ir informatyvi, staiga viskas apsiverčia, plius iš vežių išmuša aplinkinių komentarai dėl pieno, jo trūkumo ir panašiai. Džiugu tikrai, kad yra tokios grupės kaip ši, nes daug pozityvumo galima pasisemti būtent iš patyrusių mamų

Šiandien buvau pirmą kartą baseine, gėris ne kitaip