QUOTE(verksne @ 2017 02 23, 16:00)
Night13,nuostabiai rašai.Galėčiau skaityt ir skaityt.
Ji ir siaip nuostabi yra
Ji ir siaip nuostabi yra
QUOTE(PRANAITE @ 2017 02 23, 15:46)
Sveika, pagaliau atsirado kažkas iš Kauno. Buvau pas vieną psichologę, kai ji dirbo LsMU šeimos klinikoje. Iš pradžių, kai siuntė, skeptiškai galvojau apie visas psichologes, nes pati savaime jaučiausi 'protinga'. Bet ji man patiko ir pokalbiai naudingi buvo. ir vaiką konsultavo. Nežinau kur ji dabar dirba. Tik žinau, kad turi daug visokių sertifikatų, daug investavusi į savo žinias. Bet mano patirtis labai menka, neturiu su kuo palyginti. Pavardę parašysiu į PM.
Labai ačiū!
QUOTE(verksne @ 2017 02 23, 16:00)
.Negaliu apie tai,kas vyksta mano galvoj ir širdy su niekuo kalbėt.Tiesiog jaučiu kažkokią kaltę,gėdą ir dar velniai žino ką.Ar visoms čia taip,ar tik man?Nenoriu pavasario,noriu lietaus ir vėjo.
Gal pabandyk rašyti čia. Kai rašai, tai formuoji mintis, gal pačiai kas paaiškės. Parašyk bent po sakinį per dieną,
Jaučiuosi nevykėlė, ir apatiška.
QUOTE(Night13 @ 2017 02 22, 22:19)
Bučki, kai imi skaičiuot metus, man šiaušiasi visi plaukai ant visur (įtariu). Visada pirmiausia pagalvoju, kad, jei ilgai gyvensiu, kiek brangių žmonių neteksiu ir mintyse imu daryt iš savęs mėsos faršą, nes vaizduotė neneša, kaip įmanoma tai ištvert.
`.
Pagaliau atvaro policininkų ekipažas (2 gražūs vyrukai, apsimokėjo, wahaha). Sako, kur stovėjo? Parodau (apie ASILĄ, berods, susiturėjau nutylėt neklausta, be to, juk ir taip matos kas ten stovi). Night su tuo pat pasiutimu, net pažaliavus, pasišiaušus, pamėlusia nosim nuo šalčio. Sako, o rankinis buvo užtrauktas? Kąąąąą žinau, buvo - nebuvo, maždaug, atstok, žiūrėk, kaip iš manęs pasityčiojo!!!!! Policininkas taip atsargiai: bet čia tiesiai, ji nuriedėjo, rankinio neužtraukei (aš nelindau į vidų, kol ekipažiukas neatvarė ir apskritai jos neliečiau)... Aš, maždaug: whaaat? ką čia nusišneki!!!! Taip nesakiau, žinoma, bet su tokia intonacija. Anas akivaizdžiai suprato, kad šita boba nesukalbama ir nepakaltinama, tokia dar ir užpult gali lygioj vietoj, kaip buldogas. Tai jis ramiai su manim, kad nuokalnė čia šiokia tokia yra, ir jis beveik tikras, kad būtent taip atsitiko... Aš vis dar isterijoj, sakau, O KAIP MAN IŠVAŽIUOT (maždaug, čia tu kaltas)!!!
Baigės tuo, kad 1 stūmė, kitas važiavo, aš tik padirigavau. 
Kaip ir sakiau, apsimokėjo. Tik didžiulė gėda ir baisu pagalvot, kad galėjo aptrankyt kitas mašinas, o, dar šiurpiau - juk ir ant žmogaus galėjo užvažiuot - tamsu, galėjo vaikas ar senukas ir nepamatyt, kad jokia blondinė nesėdi ir tikėtis, kad sustabdys...
`.
Pagaliau atvaro policininkų ekipažas (2 gražūs vyrukai, apsimokėjo, wahaha). Sako, kur stovėjo? Parodau (apie ASILĄ, berods, susiturėjau nutylėt neklausta, be to, juk ir taip matos kas ten stovi). Night su tuo pat pasiutimu, net pažaliavus, pasišiaušus, pamėlusia nosim nuo šalčio. Sako, o rankinis buvo užtrauktas? Kąąąąą žinau, buvo - nebuvo, maždaug, atstok, žiūrėk, kaip iš manęs pasityčiojo!!!!! Policininkas taip atsargiai: bet čia tiesiai, ji nuriedėjo, rankinio neužtraukei (aš nelindau į vidų, kol ekipažiukas neatvarė ir apskritai jos neliečiau)... Aš, maždaug: whaaat? ką čia nusišneki!!!! Taip nesakiau, žinoma, bet su tokia intonacija. Anas akivaizdžiai suprato, kad šita boba nesukalbama ir nepakaltinama, tokia dar ir užpult gali lygioj vietoj, kaip buldogas. Tai jis ramiai su manim, kad nuokalnė čia šiokia tokia yra, ir jis beveik tikras, kad būtent taip atsitiko... Aš vis dar isterijoj, sakau, O KAIP MAN IŠVAŽIUOT (maždaug, čia tu kaltas)!!!
Baigės tuo, kad 1 stūmė, kitas važiavo, aš tik padirigavau. Kaip ir sakiau, apsimokėjo.
Tik didžiulė gėda ir baisu pagalvot, kad galėjo aptrankyt kitas mašinas, o, dar šiurpiau - juk ir ant žmogaus galėjo užvažiuot - tamsu, galėjo vaikas ar senukas ir nepamatyt, kad jokia blondinė nesėdi ir tikėtis, kad sustabdys... Skaičiau ir vyrui garsiai tavo nuotykinį apsakymą
Galėtum papildomai prisidurti rašydama panašius dalykus žurnaluos ar laikraščiuos, nes nugi labai trūksta ant mūsų lietuviškos ašarų pakalnės c vitamino
QUOTE(Bestygė @ 2017 02 23, 20:57)
Skaičiau ir vyrui garsiai tavo nuotykinį apsakymą Galėtum papildomai prisidurti rašydama panašius dalykus žurnaluos ar laikraščiuos, nes nugi labai trūksta ant mūsų lietuviškos ašarų pakalnės c vitamino
Galėtum papildomai prisidurti rašydama panašius dalykus žurnaluos ar laikraščiuos, nes nugi labai trūksta ant mūsų lietuviškos ašarų pakalnės c vitamino as jau jai sita sakiau pries kokius metus, netiki ji
Verksne, rimtai paklausyk Pranaitės ir pabandyk kasdien čia raštu bent sakiniu pasiliet kaip jauties, kas gerai ar blogai nutiko, ar kokiu memuaru pasidalint, ar kas neramina. Nežinau, ar visiems tai galioja, bet tikrai juodais, kone psichozės periodais esu čia liejusis. Ir bent tuo metu tai padėdavo išbūt, šiek tiek nusiramint. Dažniausia kitos kažkaip sureaguodavo, net paguosdavo, nors iš tikro, rašydama pati geriau suprasdavau savo elgesio klaidas, kuo nusiviliu, galbūt, ką turėčiau keisti ir t.t.
Man labai patinka, kai Pranaitė pasisako. Labai racionaliai, taikliai, kas liečia kitus.
Ačiū, suprantu, kad gavau komplimentų. Dėl to įvykio galvojau, kad, galimai, gal ką pralinksminsiu, kad ir kaip pati iki šiolei ir suklusiai krauptelėjus, ir noris šyptelt iš savo kvailumo. Bet kai pripyliau, pamaniau, kad kas gi gali tokio ilgio rašliavas skaityt, aš tai tikrai tingėčiau, o šiaip, pasukios kažkas pirštą prie smilkinio dėl tokios paklodės.
Apie rašliavų pavertimą kažkuo materialiu buvau susimąsčius (nors tik šitam forume ir sakė 1- kitas, wahaha, tai, nžn., kiek čia rodiklis). Kadangi su psichologe daug kalbu apie darbą, nesaugumą ten visame kame, buvom užkabinę temą, kad gal vertėtų pagalvot, ką man būtų priimtina veikt darbine prasme, atmetant ką dabar veikiu. Nedrąsiai ir atsargiai užsiminiau apie keistoką man pačiai idėją, ala, gal siūlytis kokiam portalui, nes man sakė, kad gebėčiau rašyt (nesakiau, kad forume, žinoma). Bet labai greit supratau, kad norint tą daryti, pirmiausia reikia turėt ką pasakyti, t.y., pagrindas yra domėtis kažkokia konkrečia sritim. Net pagrindo neturiu.
Taip, paskutinius m. nuolat skaitau krikščionybės (turbūt, teisingiau būtų sakyt, katalikybės) religine tematika. Man įdomu, bet domiuos ir skaitau pamažėl, kas reiškia, kad tai labiau pomėgis dėl savęs, vilties sau įsikvėpimas, gyvenimo ir egzistavimo prasmės paieškos. Maždaug, kaip "faina turėt akvariumą su žuvytėm". Nėra taip, kad turėčiau ta tema kažką pasakyt kitiems. Kurti kažką nekonkretaus, ala `romanus` manęs visiškai nedomina.
Db pati matau labai nedaug mano akim dėmesio vertų straipsnių lietuviškuose portaluose. Viskas iki paskutinio kraujo lašo sukomercinta ir paviršutiniška tiek, kad net man, nieko nenutuokiančiai apie žurnalistiką, su skurdžiu žodynu, atrodo meh.
Į tą temą. Paskutinėm dienom sukas mintis, kad būtų gerai man dar kažką pastudijuot. Net norėjau jums rašyt į tą temą, gal pasiūlysit KĄ. Pati žinau tik tiek, kad nenoriu humanitarinių ar socialinių sričių. GALBŪT išimtis galėtų būti menotyra, bet kam man ji... Tiktų inžinerinės ir / arba kūrybinės kryptys.
Nežinau, ar užtektų ramybės ir protelio studijuot, bet o gal pasiryžčiau pabandyt... Norėtųs, kad ta sritis būtų žemiškai praktiškai pritaikoma, įdomi man, bet ir naudinga kitiems vėliau.
Svajone vadint būtų per drąsu, bet, tarkime, nūdienos mintis.
Man labai patinka, kai Pranaitė pasisako. Labai racionaliai, taikliai, kas liečia kitus.
Ačiū, suprantu, kad gavau komplimentų. Dėl to įvykio galvojau, kad, galimai, gal ką pralinksminsiu, kad ir kaip pati iki šiolei ir suklusiai krauptelėjus, ir noris šyptelt iš savo kvailumo. Bet kai pripyliau, pamaniau, kad kas gi gali tokio ilgio rašliavas skaityt, aš tai tikrai tingėčiau, o šiaip, pasukios kažkas pirštą prie smilkinio dėl tokios paklodės.
Apie rašliavų pavertimą kažkuo materialiu buvau susimąsčius (nors tik šitam forume ir sakė 1- kitas, wahaha, tai, nžn., kiek čia rodiklis). Kadangi su psichologe daug kalbu apie darbą, nesaugumą ten visame kame, buvom užkabinę temą, kad gal vertėtų pagalvot, ką man būtų priimtina veikt darbine prasme, atmetant ką dabar veikiu. Nedrąsiai ir atsargiai užsiminiau apie keistoką man pačiai idėją, ala, gal siūlytis kokiam portalui, nes man sakė, kad gebėčiau rašyt (nesakiau, kad forume, žinoma). Bet labai greit supratau, kad norint tą daryti, pirmiausia reikia turėt ką pasakyti, t.y., pagrindas yra domėtis kažkokia konkrečia sritim. Net pagrindo neturiu.
Taip, paskutinius m. nuolat skaitau krikščionybės (turbūt, teisingiau būtų sakyt, katalikybės) religine tematika. Man įdomu, bet domiuos ir skaitau pamažėl, kas reiškia, kad tai labiau pomėgis dėl savęs, vilties sau įsikvėpimas, gyvenimo ir egzistavimo prasmės paieškos. Maždaug, kaip "faina turėt akvariumą su žuvytėm". Nėra taip, kad turėčiau ta tema kažką pasakyt kitiems. Kurti kažką nekonkretaus, ala `romanus` manęs visiškai nedomina.
Db pati matau labai nedaug mano akim dėmesio vertų straipsnių lietuviškuose portaluose. Viskas iki paskutinio kraujo lašo sukomercinta ir paviršutiniška tiek, kad net man, nieko nenutuokiančiai apie žurnalistiką, su skurdžiu žodynu, atrodo meh.
Į tą temą. Paskutinėm dienom sukas mintis, kad būtų gerai man dar kažką pastudijuot. Net norėjau jums rašyt į tą temą, gal pasiūlysit KĄ.
Pati žinau tik tiek, kad nenoriu humanitarinių ar socialinių sričių. GALBŪT išimtis galėtų būti menotyra, bet kam man ji... Tiktų inžinerinės ir / arba kūrybinės kryptys. Nežinau, ar užtektų ramybės ir protelio studijuot, bet o gal pasiryžčiau pabandyt... Norėtųs, kad ta sritis būtų žemiškai praktiškai pritaikoma, įdomi man, bet ir naudinga kitiems vėliau.
Svajone vadint būtų per drąsu, bet, tarkime, nūdienos mintis.
Night o kas tau paciai idomu, kokios sritys?
QUOTE(PRANAITE @ 2017 02 23, 20:08)
Gal pabandyk rašyti čia. Kai rašai, tai formuoji mintis, gal pačiai kas paaiškės. Parašyk bent po sakinį per dieną,
Jaučiuosi nevykėlė, ir apatiška.
Jaučiuosi nevykėlė, ir apatiška.
Rašyčiau,jei tik sugebėčiau.Galva tuščia,o gal kaip tik pilnai užpildyta vienos minties -DARBAS,kurio jau nebus.Pati suprantu,kaip kvailai atrodau,kai aplink yra tiek daug didesnių pergyvenimu,bet šiai dienai jaučiuosi labai apgailėtinai.Negaliu galvot,negaliu dirbt,negaliu normaliai miegot.Toks jausmas,kad aš nieko nebemoku,nebenoriu.Esu pati sau atgrasi.
PRANAITE,o kodėl Tu taip jautiesi?
QUOTE(Night13 @ 2017 02 23, 23:55)
Man labai patinka, kai Pranaitė pasisako. Labai racionaliai, taikliai, kas liečia kitus.
Na ačiū. Bet rašyti apie save daug sunkiau. Kadangi Verksnė atviru tekstu paklausė apie, bandysiu rašyti apie save.
Jaučiuosi negraži ir apsileidusi. Nekenčiu puoštis. Papuošalai man gražūs, kaip meno kūrinys, bet ne ant kūno. Mano smegenų veikloje, kažkas ne taip, todėl negaliu pvz. šokti, ar daryti kokių sudėtingų pratimų. Dažnai juokinu žmones per kokius baliukus, bet visada bijau nusikalbėti - atrodo neišmanau gyvenimo.
Bet turiu puikų vyrą, kuris su manim elgiasi, kaip geriau ir norėti negalima.
Verksne, aš parašiau, tai kas man sunku ir apie tai su niekuo nekalbu. Man buvo sunku rašyti.
Parašyk, bent kokios srities buvo tas darbas - prekyba, madų demonstravimas, buhalteriavimas, paskaitų skaitymas, darbas užsienyje ????
Ar tau svarbi buvo ta įstaiga ar profesija? Nes kokia galėtų būti profesija, kurios niekur kitur negalima dirbti? Parašyk nors abstrakčiai, jei nenori čia atvirauti. Manau jei sugebėsi parašyti - išsivaduosi iš šios būsenos. Gal.
Night,tu gerai rasai,tikrai galetum su rasymu susiet darba.
mano sese kirpeja db mokinas,tai as jau dazyma uzsisakiau pas ja,noriu dvigubos spalvos-juoda,raudona
gavau siuntima is traumatologo magnetiniam rezonansui del koju.siaip gydytojas patiko,jaunas
mano sese kirpeja db mokinas,tai as jau dazyma uzsisakiau pas ja,noriu dvigubos spalvos-juoda,raudona
gavau siuntima is traumatologo magnetiniam rezonansui del koju.siaip gydytojas patiko,jaunas
QUOTE(PRANAITE @ 2017 02 24, 13:50)
Na ačiū. Bet rašyti apie save daug sunkiau. Kadangi Verksnė atviru tekstu paklausė apie, bandysiu rašyti apie save.
Jaučiuosi negraži ir apsileidusi. Nekenčiu puoštis. Papuošalai man gražūs, kaip meno kūrinys, bet ne ant kūno. Mano smegenų veikloje, kažkas ne taip, todėl negaliu pvz. šokti, ar daryti kokių sudėtingų pratimų. Dažnai juokinu žmones per kokius baliukus, bet visada bijau nusikalbėti - atrodo neišmanau gyvenimo.
Bet turiu puikų vyrą, kuris su manim elgiasi, kaip geriau ir norėti negalima.
Verksne, aš parašiau, tai kas man sunku ir apie tai su niekuo nekalbu. Man buvo sunku rašyti.
Parašyk, bent kokios srities buvo tas darbas - prekyba, madų demonstravimas, buhalteriavimas, paskaitų skaitymas, darbas užsienyje ????
Ar tau svarbi buvo ta įstaiga ar profesija? Nes kokia galėtų būti profesija, kurios niekur kitur negalima dirbti? Parašyk nors abstrakčiai, jei nenori čia atvirauti. Manau jei sugebėsi parašyti - išsivaduosi iš šios būsenos. Gal.
Jaučiuosi negraži ir apsileidusi. Nekenčiu puoštis. Papuošalai man gražūs, kaip meno kūrinys, bet ne ant kūno. Mano smegenų veikloje, kažkas ne taip, todėl negaliu pvz. šokti, ar daryti kokių sudėtingų pratimų. Dažnai juokinu žmones per kokius baliukus, bet visada bijau nusikalbėti - atrodo neišmanau gyvenimo.
Bet turiu puikų vyrą, kuris su manim elgiasi, kaip geriau ir norėti negalima.
Verksne, aš parašiau, tai kas man sunku ir apie tai su niekuo nekalbu. Man buvo sunku rašyti.
Parašyk, bent kokios srities buvo tas darbas - prekyba, madų demonstravimas, buhalteriavimas, paskaitų skaitymas, darbas užsienyje ????
Ar tau svarbi buvo ta įstaiga ar profesija? Nes kokia galėtų būti profesija, kurios niekur kitur negalima dirbti? Parašyk nors abstrakčiai, jei nenori čia atvirauti. Manau jei sugebėsi parašyti - išsivaduosi iš šios būsenos. Gal.
PRANAITE,atsiprašau už tokį tiesmuką klausimą.Nenorėjau užgaut.
O kas liečia tą mano darbą, galima sakyt tai tokia truputį specifinė prekyba.Bet ne vien tik tai.Tiesiog tai būtų buvęs išėjimas iš namų,bendravimas,gal kitoks požiūris į save.Kažkodėl netikiu,kad man dar kada nors pasitaikys kas nors panašaus.Be to su amžiumi pasiūlymų vis mažėja.Va tas ir veikia mano smegenis.Nors dabar rašydama galvoju,kad gal tik tiek ir truko,kad atkrisciau.Juo labiau,kad dar prieš tai buvo visokių negandų.
Tu teisi,labai sunku apie save rašyt.
