Ką tik baigiau žiūrėti. Pabaiga tokia, kad bežiūrint man net šalta pasidarė, kūnas pagaugais nuėjo, nuo to ką ir kaip sakė Azizė. Baisi žiežula, kiekvienai situacijai turi po atsarginį A,B,C....ir net Z,Ž planą.
Pati aktorė- labai įtikinamai perteikia ir vaidina savo personažą.
Azizė medūzoz žvilgsnis į Mirano mamos dovanotą žiedą Reyyan... Grėsmę pajuto. Jaučiu suprato, kad ne juokais Miranui Reyyan reikšminga ir lengva nebus jį palenkti į savo pusę.
Gerai, kad Hazarui parūpo kas gi iš tiesų buvo užsakovu Mirano pasikėsinime. Žado neteks, kai sužinos, kad pati senelė įsakė į anūką šaudyti ir automobilį kulkomis suvarpytį kaip rėtį. Turėtų tai sukelti jam įtarimą, kad kažkas čia ne taip, kad tai mažu mažiausia yra labai keista. Mažum Hazarui pateko pirmasis koziris į rankas prieš Azizė, taip sakant apčiuopė siūlo galą į paslaptį (pats to neįtardamas ir sužinos, tikriausiai, norėčiau, kad taip būtų). Tik taip galėtų Mirano akys atsiverti dėl senelės. Turi gi kažkaip jau pradėti svyruoti jo pasitikėjimas ja. Turėtų tai nutikti Reyyan ir Hazaro dėka. Gana jau Azizė pasjansą dėlioti.
Baisu ir įsivaizduot kas bus, kai Reyyan tėvai sužinos, kad šį kartą jau šaudė į juos abu.
Hazaras jaučiu tikrai taip nepaliks, pradės kapstyti giliau. Įdomu kada Miranas tuo rimtai susidomės_kas šaudė į juos.
Gionul pavojinga. Yaren - pamišusi. Mirano gaila, jis iš meilės, Reyyan iš pasiaukojimo. Meilė akla, dabar kaip ant sparnų jis, mažai ką pastebi. Manau ne už ilgo Miranas pradės įtarti, susiprotės, arba kažkas jam pačiulbės. Jis nori mylėti ir būti mylimas. Jis besąlygiškai ja tiki. Tai bus skaudus nusivylimas, smūgis žemiau juostos.
Man buvo taip gaila, kai ji atėjusi pas jį, jų vestuvių dieną, net neapkabino jo
Jeigu ji jam nepadės, nebus išvien su juo petys į petį, amžinai bus nusiminusi dėl tėvų ir vaikščios su tokia veido išraiška kaip mirštanti gulbė- Miranas vieną dieną pavargs vienas su visais kovoti, tvarkytis, įrodinėti, verstis per galvą, lėkti strimgalviais į pagalbą, pasijaus nesuprastas, nereikalingas,
paliks viską, apsisuks, išeis ir grįš va toks piktas ir nuožmus kaip 1-oje serijoje.
Patiko ir man kaip pradėjo keistis, ir net tik šukuosena, bet ir drabužiai, ne vien tik juodos spalvos
Sekančioje serijoje norėčiau, kad Reyyan savo savigailą nustūmtų į šoną, suimtų save į rankas, stotų atgal į savo karingą pozą, pradėtų šaltai samprotauti, duotų atsaką Azize (ji tam parako turi), būtų gudri, pradėtų strateguoti jų su Mirano naudai ir labui.
Dar vis noriu, kad Elif ir Azatas būtų drauge. Kaip? Neįsivaizduoju. Tikiuosi tik, kad nepavogs dėl mainų.
P.S. jei tik Hazaras žinotų, kad Miranas - jo sūnus, galėtų visa šeimai laimingai gyventi drauge. Idilė.
Tasai žmogus, kurį tu myli manyje, žinoma, yra už mane geresnis: aš ne toks. Tačiau tu mylėk, ir aš pasistengsiu būti geresnis už save.
Kol laukiau gryžtančio Hercai sužiūrėjau vėl iš naujo Feriha ir Ask I Memnu
Norisi lygesnės kovos. Man dėl to labai patiko Kara Sevda, kad ten visada buvo 1:1, o ne į vienus vartus. Tas amžinas pralaimėjimas (bent jau man) kiek erzinančiai veikia ir gadina serialo malonumą.
Netikėtas čia tas Rijan ir Mirano susitaikymas 
