<p><strong>Vėjukui </strong>-

gerai, kad nieko rimtesnio

</p><p><strong>Zundytė </strong>valdo

</p><p><strong>Evora </strong>- ir aš lauksiu ryt paveikslo, labai smalsu

</p><p><strong>Jorytė </strong>kaip smagiai pas Murkėną svečiavosi

</p><p>Maniškiai savo mamką atgavę dabar nė akimirkai nuo manęs nesitraukia

Buvau nuo savo buto raktus pas tėvukus palikusi, tai grįžusi užbėgau, raktus nutvėriau ir išlėkiau namo persirengti. Grikis su Kruopa tuo metu miegojo ir nespėjo atbėgti manęs pasitikti. Tėvukai sakė, kad kai išbėgau, tai mano uodegos sukilę puolė manęs ieškoti, blaškėsi po namus, rypavo balsu, ant buto durų šokinėjo - norėjo versti duris ir bėgti mamkos ieškoti. Užtat kai persirengusi grįžau, tai abudu glėbin kniaukdami puolė, iš paskos prisispaudę sekiojo, Grikis paskum tiesiai į savo tašę puolė, kad tik neduok die mamka nepamirštų mažo katinėlio

</p>