Labas rytas,
Nu imkit, imkit kas nors tą mūsų šilumą, nebegaliu jau... Net Mikutei per karšta, pilvu prie sienų glaudžiasi. 
image.jpeg 1,06MB
1 Parsiųsta kartų
Beje, širyt radau į lovą atitemptą plunksnelę su visu kotu. Nesupratinga ta mamka: dieną, kai neįmanomai karšta, slankioja visur, o naktį, kai laipsniu kitu pravėsta ir galima kažką nuveikti - miega. 
Lapyna, reikėjo tuoktis su poliarininku.Sėdėtum kur šiaurėje, ir vargo nematytum. 
O jei rimtai, tai užuojauta tau.Tikrai negera kai karščio nepakeli.O juk Ukrainoje dar karštesnis klimatas nei pas mus.Įdomu, kokios žiemos pas jus.
Laba ryta,
Šponkiuk ačiū 
Erendira, tai su dukriuku neatsidžiaugia, o kur magnuna ? O Giliukaš tik FB kartais pasirodo....beje kaip ir Busiuko kompanija 
Sveikos
Mika, kad pozą suraičius 
Mielos kolegos ir kolegai, norint gauti papildomą porciją visų pirma reik įsigyt sugyventinį, -nę. Pageidautinai ne itin rajų. Kai įdeda niamniam apsimest, kad valgai savo, tik nereik stipriai įsijaust apsimetant. Kai tik kolega nusisuka, bėgi ir valgai jo. Greit. Tada jau iš lėto galima grįžt prie savo porcijos
IMG_20180316_084335.jpg 169,34KB
0 Parsiųsta kartų
Sveikos! Atsiprašau, kad mažai kalbu, bet perskaitau viską, visą dieną darbe liežuviu ir klaviatūra malu, tai namie jau tingiu...
Turiu nuojautą, kad Magnusiukas pas Busiuką arkliais jodinėja,fb kažką užmačiau, užtai abiejų nėra :-D
Mano chebra gyvena po senovei,tai tuo ir džiaugiuos.
Nemoku per planšetę normalų įkelt, jei prisėsiu prie stacionaraus,ką nors parodysiu
B.. b.. nesikeikus. Kugis mane arba į bankrotą, arba į kapus nuvarys. Vėl apatiškas, vėl maitinu su švirkštu, vel temp 41. Ryt bandysiu patekti pas gydytoją. Parnešė kaimynas blyn džiaugsmą. Va biški išsiliejau. Taip jau pas mus šiais mėnesiais visos išlaidos suskaičiuotos, tai ne, reikia jam čia vėl atkristi. Tik prieš kelias dienas buvom pas vetus, pekeisti antibijotikai, pakeisti lašai į ausis, galvojau, va pabaigsiu kirsą ir gal jau pagaliau pasveiko.
Savaitgalis, ir nieko čia nepridursi.
Šponkiuk,jei reikia pagalbos lėšomis rašyk į až.Kur,maždaug kiek ir tt.ir tt
Laikom uodega sumaizgę už ligoniukus.Sunku ir dūšiai ir piniginei,kai namuose yra sergančių. 
Sveikos, mielosios!
SM vos priėmė čia mane atgal. 
tris kartus suvedinėjau duomenis, kad prijungtų vėl prie Aist paskyros.
Na, grįžau gyva ir praktiškai sveika ( niekingas gerklės skausmas ir kosėjimas nesiskaito). Islandija išties įspūdinga. Man tai buvo savęs išbandymų toli gražu ne komforto zonoje metas. Pacituosiu, ką rašiau savo fb:
"Esu šilumamėgė gan trapi driežiukė, kuriai patinka civilizacijos teikiamas komforto jausmas. Dviejų savaičių kelionės su kuprine ir palapinėmis po Islandiją idėja - arba vidurio amžiaus krizės, arba pernelyg ramaus gyvenimo ir adrenalino trūkumo išdava. 🙂 O iš tiesų, tiesiog spontaniškai priimtas draugės pasiūlymas. Islandija - kontrastų šalis. Nuo šalto ledyno iki karštų versmių. Nuo kalno aukštumo iki lavos urvo gilumo. Nuo krioklio veržlumo iki ežerėlio tykumo. Vėjas, saulė, lietus, rūkas, debesys - šioje žemės vietoje viskas keičiasi greitai ir sunkiai nuspėjamai kaip paauglio nuotaikos. Miegas palapinėje prie 3 laipsnių "šilumos" su kepure, valgio gaminimas ant primuso lauko sąlygomis, ilgas kopimas į kalną kai širdis regis per burną išlips, leidimasis stačiu šlaitu baimei stingdant vidurius - man tai buvo iššūkiai. Kartais atrodė, kad Islandijos gamta tiesiog nekenčia silpnų žmonių. Nors visos kelionės metu, pasak vado, mums itin sekėsi su orais, galiu tik su siaubu įsivaizduoti, kas būna, kai nesiseka. Plačiai atvertomis akimis bandžiau sugerti salos atšiaurų grožį, odą šildė terminio vandens karštis, nosis uodė sieros vandenilio kvapą geoterminėse zonose, veidą drėkino krioklių purslai, skonio receptoriai "mėgavosi" pūdyta rykliena. Buvo sunku? Taip. Buvo gražu? O, taip! Buvo originali kelionė kitaip. 😁"
Dvi ožkos :
Atlanto mormonas :
Kuprotojo banginio uodega ( buvo ir šuolis į orą su suktuku, bet nespėjome nufotografuoti):
Čia buvo kraupiai šalta ( šalia guli banginio slankstelis):
Paskutinieji Žemės ledynai:
Aist, smagu tave matyt sveiką, gyvą ir pargrįžusią nuotraukos įspūdingos. Lauksiu detalaus aprašymo. Ale kam tu tą visa banginį sudorojai?
Erendira, kaip praėjo laikas su Rūta? Mes prieš 2 dienas išleidome Igną. Verkėme abu su vyru ir apsikabinę, ir atskirai pakampiuose. Dar ir dabar gerklę gniaužia. Sakau jaunėliui, kad net nesitikėtų studijų užsienyje, nes labai jau skauda atsiskyrus - kaip širdies gabalą išplėšus. 
Sveikutės,
Aist matau pargrįžo iš savo atostogų, parsirandu čionai ir aš
Mudvi su Busy apturėjom ne tokį ilgą, kaip Aist, bet labai įspūdingą nuotykį. Trijų dienų jodinėjimo kalnuose žirgais įspūdžių man užeks labia ilgam. Su Busy vykom apie 6 val iki vietos kalnuose, kur įvyko mūsų nuotykis. Tos vietovės yra 1 km aukštyje, plynaukštės,gamta, skūpiai augmenijos prasme, graži
Pirmą vakarą atvykome, apsigyvenome - senovinio stiliaus norvegiškuose namuose įrengti kambariai apsistoti. Patogumai lauke, elektra pajungiama vakarais įjungus generatorių, kadangi naktimis šaltoka, vakare pakuriamas pečius. Mes gavome kambarį prie pečiaus Maistą žygeiviams gamina lietuvis atvyksta kas metai tokiu būdu praleisti atostogų, dėl to ir Busy šeimininkai iš pernai metų įsiminė ir nepamiršo. Pirmą vakarą paskirstė visiems arklius, nuvežė į ganyklas, parodė kaip pabalnoti. Ryte balnojom arklius patys. Man kliuvo marga kumelė
kuri vienok pasirodė biškį prie tinginio, vis lėtindavo žingsnį tad teko vis raginti, be to pasirodė, jog bijo eiti per vandenį, tad pirmą dieną teko pasidarbuoti Jodavom ne vieškeliais ar gerai sumintais takais, bet kartais ir vos įžiūrimais takeliais, kilom į kalnus ir leidomės žemyn, bridom per upelius, lipom per akmenis. Vietom net atrodydavo, kad vargu ar žirgai praeis.
Antrai dienai man pakeitė žirgą ir gavau didžiulį milžiną, ant kurio ir balną užkelti sunkoka būdavo, o jau užkoptį ant tokio didžiulio žirgo kopėčių beveik rekėjo susirasdavau akmenį kur didesnį ir užsiropšdavau užtat užlipus jausmas buvo tarsi tanke sėdėčiau, iš aukštai viskas gerai matosi, žirgas į kalnus kopdavo taip tarsi mano svorio nė nejaustų, tik jaučiau kaip po manim galingi raumenys įsitempia Jodavom vilkstine, vienas paskui kitą, pirmas jodavo šeimininkas, jis parinkdavo maršrutą, kartu jodavo jo sesuo ir dar trys padėjėjai, grupė buvo susidariusi ne maža - apie 30 žmonių, jodavom apie 1,5 - 2 val. iki kokios nors ganyklos kur paleisdavom arklius ir pietaudavom, pailsėję vėl balnodavom arklius ir jodam tiek pat kitu maršrutu iki namų, Taip kas dieną vis kitais maršrutais.
Antrą dieną lijo, bet tai nesugadino nuotaikos,
man kaip driežiukui buvo šaltoka, bet nuostabūs vaizdai aplink ir įspūdžiai viską atpirko. Naktį eidama į namelį, kur ir karaliai pėsti vaikšto, pasigrožėjau naktiniu dangumi, nusėtu žvaigždėmis - tokio mieste nepamatysi
Atostogos pralėkė ir ryt man jau į darbą, taigi ir čia jau reguliariai rodysiuos
Grikis su Kruopa labai išsiilgę buvo, Grikelis vos pas tėvukus įžengiau iškart prie manęs prisiglaudė ir taip prisiklijavęs dvi dienas išbuvo, nė per žingsnį nesitraukė, naktį prisiglaudęs miegojo, vos tik pasislinkdavau šonan, tuoj vėl prisiglausdavo
