Sveikos.
Ačiū, Gielux, už pasidalijimą info apie sportą. Lauksiu tęsinio/ių. 
Linkėjimai dukrai ir kantrybės tau slaugytojos vaidmenyje. Aš kai vyrą po menisko operacijos slaugiau, iš pradžių buvo fun, bet vėliau mažumėlę "užkniso" ir pavargau. 
Erendiros maži pūkiai kokie sentimentų kurstytojai. 
Su gimtadieniu Setą! Gerai gyvena pas tave, Lisitėja, šis senjoras.
Dėl sporto. Aš iš prigimties esu asportiška, asteniška, flegmavotai švelni romantikė, mėgstanti nebent liežuvio mankštą. Dėl įgimtos širdies ydos mokykliniame amžiuje buvau "spec grupėje" ir mama mane "saugojo" nuo fizinės veiklos kaip porcelianinę trapią būtybę. Tobulai mokiausi ir lankiau muzikos mokyklą. O tuo tarpu raumenys ir mano fizinis "intelektas" niekaip nesivystė. Prie viso to, studentaujant du kartus trūko plautis. Tiesiog lygioj vietoj. Summa summarum, nenuostabu, kad sportas tikrai man nebuvo prioritetinėje vietoje. O ir figūra gamtos duota tokia, kad nereikia fizinių pastangų palaikyti lieknas formas. Bet...po maždaug 10 metų statinio darbo stažo nesveikoje pozicijoje pradėjau jausti nugarą. Kolegos su stuburo išvaržomis taip pat padėjo apsispręsti. Reik judesio. Pradžia - ilgi pastovūs pasivaikščiojimai su šune. Bandžiau bodyflex'ą ir jogą. Keletą metų buvo tenisas. Pusmetis pole dance'as. o pastaruosius tris metus asmeninė trenerė ir kineziterapija, kur einame kartu su Rapolu. Gimtadienio proga gavau dovanų Forum Palace abonentą. O ten daug visokių grupinių užsiėmimų ir, žinoma, treniruokliai bei baseinas. Galvoju, kad jei jau turiu galimybę, išbandysiu įvairias veiklas. Va, rašiau, kad savaitgalį buvau pas mašinas ir Bartą. Šiandien pirmą kartą nuėjau į pilates treniruotę. Naudojome didelius kamuolius ir mažus kamuoliukus. Pirmą pusvalandį niekaip nesusitvarkiau su pusiausvyra. Į pievas man tas kamuolys ten. Bet į pabaigą, kai perėjome prie stabilesnių reikalų, jaučiausi visai gerai.
O šiaip sutinku su merginom, kad geriau kažką fiziškai daryti, negu nieko nedaryti. Žinoma, specialisto konsultacijos visad praverčia, kad, kaip Gielux rašo, nereiktų po sporto reabilitacijos. Mano pažįstami, kurie stipriai sportuoja, sakydavo, kad sportas teikia malonumą. Mediciniškai įrodyta, kad tempimo pratimų metu smegenys gamina endorfinus ( laimės hormonus). Man tai ilgą laiką fizinė veikla jokių endorfinų nesustimuliuodavo. Priešingai. Pavargusi, išsekusi, be energijos, kai norisi tik kristi į lovą ir ilsėtis - taip jausdavausi po didesnio fizinio krūvio. Bet, turiu pripažinti, kad vis tik pastaruoju metu jaučiuosi stipresnė ir labiau tonuse. Kūnas labiau mano, negu aš jo. Turiu stabilų stuburą. Ir man tai patinka. O endorfinų prisigaminu grįžusi ir prisėdus prie stalo.
Bet...po maždaug 10 metų statinio darbo stažo nesveikoje pozicijoje pradėjau jausti nugarą. Kolegos su stuburo išvaržomis taip pat padėjo apsispręsti. Reik judesio.
Būtent dėl to vaikštau į Healthy back. Ten išjudina tokius raumenis, kaulus ir slankstelius, ir pusiausvyros biškį reikia. Bet treneris nerealus, treniruotės visada įdomios, labai žiūri, kad teisingai darytum, padeda. Du mėnesius lankau sąžiningai ir pajutau, kad sutvirtėjo nugara ir sumažėjo skausmai. Ir netgi kelį su problematine girnele mažiau skauda 
O dėl pusiausvyros... kai nuėjau į balansą... karvė ant ledo. Tiksliau, buvau karvė ant ledo ir tik su viena kanopa ant žemės. 
Bet dabar jau geriau, jau smegenys ir kūnas koordinuoja veiksmus. Dažniausiai
Man irgi tie kamuoliai dideli... Arba volai Man su volais sieja meilės/neapykantos santykis, sunku, bet patinka
Gielux - wau, suskaičiau viską, prašom dar dukrai linkiu susveikti kuo greičiau po operacijos
Setukui - ilgiausių metų
Pusnė - nepakartojama jau kad juokiausi iš pūstos uodegos
Pas mus namie toliau tęsiasi dėžučių mylėjimo laikotarpis. Jaučiu tuoj praeiti namie per tas dėžes nebus įmanoma
Merginos dėžutes tarpusavyje išsidalino
Grikiui liko tuneliukas
Anam, sako, kažkiek padeda masažai, senokai jau lanko. Nelabai suprantu, ar ten gali būti stuburo pažeidimai, ar skauda raumenis/lašinius.Tiesiog labai gera katytė. Neurzgė. Nė kiek. Visai.
Gražuolė Bižū naiviu žvilgsniu .
Grikis su lietpalčiu.
Į sporto temą. Pažįstamas Rytis Jurkėnas ( "Kalbos" ir "Ego perfectus" vadovas, karjeros konsultantas) rašė neseniai fb. Man labai patiko, nes galvoju panašiai. Turi būti darna.
"Ar mes visi turime sportuoti?
Aš tai visiškoj nedarnoj vakar su kūnu buvau. Kelintą dieną akį vėl skauda, nors nešioju tuos akinius nelemtus. Tai papuolė, kad galėjau vakar nuvaryti gan nuodugniai pasitikrinti akis. Palikau mašiną darbe, nes gi vyzdžius plės. Kol su troleibusu nuvažiavau taip apsiuosčiau prakaito, cigarečių ir pigių kvepalų kvapų, kad ten nuėjau jau su geru galvos skausmu. Bildant po visko su autobusu iki vyro darbo, jau skaudėjo akis, galvą ir pradėjo pykint. Po to jau nelabai ką atsimenu, žinau, kad kažką užkandau vakarienei, berods rinkomės pomidorų sėklas kitiems metams ir kad puse vienuolikos vakare mane pažadino vyras, kad eičiau dantų valytis, rengtis ir miegot. Ir dabar dar kažkokiam kosmose esu
Šponkiuk žiauriai neteisinga, kai negali išsiaiškinti, nuo ko gydytis...
O, pagaliau leido paskelbti žinutę. Pirma buvo laaabai ilga, kažkur prašapo, antra trumpesnė, irgi prašapo. Trumpą leido paskelbti.
Išvada? 
Apie išplėstus vyzdžius prisiminiau
Prieš kelerius metus nukeliavau tikrintis akių į Centro polikliniką. Ryte. Automobiliu. Išplėtė vyzdžius, patikrino, paleido. Vyzdžiai išplėsti, reiktų vyrą išsikviest,kad iki darbo nubogintų, vakare kaip nors susirinksiu tą automobilį. Aha, gerai būtų - pasinaudoti telefonu misija neįmanoma, nebent būtų už 2 metrų, bet tada neįmanoma patapšnoti to, ką pamatei . Nuėjau, atsisėdau į automobilį, sėdėjau sėdėjau galvodama, ką čia daryti. Sėdžiu sėdžiu ir matau, kad į tolį tai visai matosi. Na, tarkim, kad matosi. Na ir patyliukais parvažiavau į Š.m. Spidometro, beje nesimatė, bet kas į jį žiūri? Gerai, kad tokiu metu visi jau darbe, gatvės tuščios ir pareigūnai geria kavą. Iškart sakau, kad buvau pasiruošusi bet kada sustoti ir laukti grįžtant regos, jei būt pasirodę, kad visgi nematau ko reikia. Bet parvažiavau 
Dabar iš anskto pasirūpinu, kad nubogins ir kada parbogins. Nes tokios avantiūros iš tiesų, nieko gero.
Ar ką išsiaiškinai po patikrinimo?
Apie išplėstus vyzdžius prisiminiau
Va va prisiminus kaip yra buvę, išanksto pagalvojau, kad na su mašina tai nevažiuosiu, juolab ten dar senamiestyje ta klinika. Turėjau ir akinius nuo saulės pasiėmusi jei kas. Sulašino man lašiukus, sėdžiu, laukiu ir tada pagalvojau, ok, suplanavau, kad iki vyro darbo grįšiu visuomeniniu. Aha, o kaip man m.ticet programėlėj atsižymėti reiks biletėlį, jei nieko nedažlibinsiu. Va šito tai nebuvau apgalvojusi . Bet nebuvo jau taip stipriai išsiplėtę, normaliai viską ten sugraibiau, tiesą pasakius, galėjau ir grįžti į darbą pasiimti auto, bet kadangi pykino, tai norėjau greičiau namo parsirast ir tiek. Tai va ligų (dabar esančių) nerado, tik senų ligų palikimą ir tos sugadintos akies stiprų astigmatizmą su šiektiek pakitusiais laipsniais (buvo dešinės astigmatizmo cilindras -1 ir 50 laipsnių, dabar -2 cilindras ir 55 laipsniai, o minuso ar pliuso nebuvo ir dabar nėra) ido man man pabandyt nešiot lęšius (prieš 13 metų gydytoja sakė nė negalvok, bet na pasikeitė biški ir lęšiai per tiek laiko), bet sakė vargiai bus komfortiška.
Daredi - šiandien namie laimė - atkeliavo trečia dėžė, dabar visi turi po dėžę
