Arklienos draugas seniai ieškojo. Konstatavau, kad aš, nors mėsėdė, jau tikrai nevalgysiu tokio tyro intelektualaus tvarinio. Pastebėjau, kad tarp vištienos paslėpta, bet atsikąsti spėjau. Dabar esu patyčių objektas šiuose namuose bei tas kąsnis vakarykštis man kelia viršun gyvenimo prasmės klausimus.
Jei man taip pasityčiotų, tai pasiskelbčiau,kad nušvitau ir patapau vegetare.Savaitę be mėsos lengvai pratempčiau.O namiškiai mikliai išvadas pasidarytų.Tyčiotis nebebūtų kada.
Arklienos taipogi savo noru nevalgyčiau.Vis dėl to čia lietuviams šventas gyvulys. Pedriukas dekoratorius
Pas mane ir palangės letenėlių atspaudais dekoruotos, niekaip Zundai neįrodau,kad pėdos ant baltos palangės ne itin atrodo. Panelė įsigudrino per langą išeiti ir tuo pačiu keliu pereiti.
Gielux, na kas gi tavo merginai?Tikiuosi,kad čia nieko rimta.
Pamiršau anąkart Evengelic sūnų pagirti. Prisiminiau, kad buvau bjauri paauglė. Anuomet nieko nemėgau. Net kačiukai nežavėjo.
Ačiū, ačiū. Kas katinui uodegą pakels, bet geri tie mano vaikai. Beje, sūnui tenka "vyriški" darbai valyti kraiką ir vėmalus.
Night, lietuvių bendruomenė pas jus mieste rimta, jeigu net mišias organizuoja?
Aš negalėčiau valgyti šunienos ir katinienos, ne todėl, kad čia kačių tema. Tiesiog, katės (na, ir šunys į draugiją) pernelyg "žmogiški", intelektualūs, draugiški, supratingi, jautrūs, savarankiški gyvūnai, kažkoks kanibalizmas būtų. Iš vakaro pas tave ateina pasikalbėti, pamurkti, o ryte imi ir suėdi gentainį.... O va arklys... nežinau, gal didelio malonumo ir nebūtų paragauti, bet labai nenupurto. Galvoju, kad nevalgyčiau ir varlių (vieną kartą teko nežinant paragauti), sraigių (nors midijas valgau), skėrių ar kokio modernaus baltyminio maisto, pvz., sliekų. Papildyta: P. S. Gielux, vaje laikykitės
Erendira, pati mėsytė, turbūt, kaip mėsytė. Sakė, kaip ir jautiena pan. Jautieną aš mėgstu. Lisitėja, tai tu, manau, gamini šeimai. Aš negaminu čia iš viso, čia esu už įmitusią princesę, o ir kai ne čia retai (na, bet aš šeimos neturiu, tai nėra ir poreikio). Evangelic, reikėjo į sostinę važiuoti mišioms, bet automobiliu tik 25min kelio. Draugas netikintis, bet nugabena mane, nes žino, kad noriu. Vilniuje juk kiekvieną sekmadienį vykdavau, o kartais ir ne sekm. Mišios lietuviškai buvo Vėlinių, dabar advento pradžios, sekančios Kalėdų bus. Atskrenda kunigėlis iš Vilniaus. Nebūna kas sekmadienį. Tiesą sakant, gerokai nustebau, nes šalis ši lietuvių gausi, ambasada ir emailus išsiuntinėja, bet atvyko labai nedaug ir šį, ir praeitąkart (tik 2k ir buvau). Na, koks max 40 žmonių su choristais, ir tie, kaip supratau, per visus nesumeta net 250-300, padengti kunigėlio kelionės išlaidoms ir bažnyčios nuomai (pasirodo, moka šiek tiek, kad įsileistų). Nežinau, ar tai kiek įtakoja, kad sostinės priemiestis, ar, greičiausia, migrantai taučiečiai čia netikintys. O šiaip tai skaičiau, kad ir šalis ši viena labiausiai netikinčių pasaulyje. Nors maloniai nustebino, kad, nepaisant tos legalizuotos nedorybės, žmonės labai ramūs ir mandagūs. Išsiplėčiau su lyriniais nukrypimais.
Pusnė ką tik į indaplovę buvo sulindus. Uodegą reiktų praskalbt, reiktų.
Aist, skaniai žuvis atrodo aš kažkaip nemoku žuvies gaminti. Šian, beje, apsnigto stoglangio įkvėpta gaminau jautieną à la bourgignon. Su vynais ir šalotais. Šiaip paskutinuu metu msisto gamybos mūzos apleidę buvo, bet viena švyst ir išlindo Dabar metams jaučiu maisto prigaminusi
Wow, Aist. Vainiką gal pati kepei? Man regis nedaug žmonių žino tų 4 žvakių prasmę. Eglėse taip anksti aš irgi matau skaudžią komercializaciją. Bet va šian labai susisiejo mišių pamokslas man su eglėm. Taip gražiai pasakojo, kad adventas laukimas. Iš esmės juk tai teigiamas dalykas. Žmonės tiesiog va taip laukia, pagalvojau. Kaip galima nemėgti žuvies. Kaipgi Gielux sekas, rūpi visoms, laukiam apsireiškimo.