Evangelic, su malonumu perleisčiau miego... Nepamenu, ar rašiau, bet nesugebėjau pirmadienį atsikelt, kad 8 ryto nuvažiuot į polikliniką. Nesibarkit. Žinau, kad negalima tą patį rytą šitaip, bet atšaukiau internetu vizitą. Visai valios neturiu, bet tikrai nepajėgiau. Nors dar kažin, ar tokios stadijos, kaip atsikėliau, galima vairuot, užmigt galiu važiuojant.
Aišku, dabar grįžus intensyvus laikas, tai gal ir nuvargstu. Šian ryte bijojau kad neatsikelsiu į darbą, nes buvau susitarus kad atvyksiu dėl sutarties, tai atsikėliau, bet pasąmonė, manau, siuntė signalus visą naktį, sapnavau košmarus.
Išsakiau baimes būsimam darbdaviui nuvykus, kas neramina (pvz., jie naudoja programą, kuria aš nemoku, tai turėsiu išmokt, o juk nežinau, kaip greitai pavyks), tai kažkiek nuramino tam kartui, bet jau vėl šiurpas per veidą eina.
Dėl Pusnės, tai ji, žinoma, nepuola tos mano nosies iš niekur nieko (ji ilga, bet nėra pusmetrio ilgio, kad sukiojant provokuotų katiną pulti). Kai žaidžia, aš ją kartais paimu ir lendu bučiuotis.

Kartais toleruoja, kartais ne.

Tai, turbūt, galima sakyti, kad irgi ginasi. Arba, šiaip kai paimdavau ant rankų išprašyti iš patalpos. Vnž., pati kalta.
Erode, būtų visai faina kavytės. Aš tavęs gyvai paklausinėčiau apie tyrimus.

Nuo pirmadienio aš irgi jau dirbu, tai jei per šias dienas išeitų, parašysiu tau a.ž. Nesu tikra kol kas kaip dėl laiko, ar pavyks iki to pirmadienio, nes grįžus vis dar visokių reikaliukų susitikimukų ir pan., bei šmutkės vis dar palėpėje. Žodž., jei būsiu laisva, brūkštelsiu, o jei ne, gal vėliau kada?