Šponkiuk, nelabai taip paeis. Aš linkus į tuos visokius emocinius atkryčius, perdegimus. Nežinau ką ne taip darau. Kiti žmonės paliūdi, ar ten pastresuoja, ir praeina. Aš didesnę dalį gyvenimo stresuoju. Svarbiausia, kad padirbčiau dabar ir mamai sveikata nepareitų.
Evangelic, ofise dirbsiu. Galvoju ar nepadariau klaidos. Man šita kompanija yra dėl ko patiko iš šono, bet tikėjaus susitarti kad nedarbintų, o dirbti su jais su savo IV. Bet darbo pobūdis ir projektai tokie, kad nelabai išeitų, o ir jiems, aišku, saugiau turėti savą darbuotoją.
Bet čia ir esmė, dirbant "ant savęs" galima laisviau migruoti tarp šalių. Kol kas tai lieka svajone.
Kažkokia bloga nuojauta ir nerimas. Bet galimai man paranoja dėl buvusio darbo (ten vienintelis blogas dalykas buvo savininkas, kuris siaubingai keldavo įtampą. Kaip žmogus geras, bet kaip vadovas apsaugok Dieve, gal todėl ir tokia darbuotojų kaita ten. T.y., žmogiškai aš suprantu tą vadovą, bet dirbti su juo man buvo pasidarę visai nepakeliama). Bandau save guosti, kad niekas pririšęs nelaikys, galima eiti lauk, jei jau bus blogai kažkas vėl. Bet irgi iš kitos pusės dažna darbų kaita nieko gero, ir vargina.
Paoftopinau.
Night, skaičiau apie tyrimus (aišku, tyrimai yra tik tyrimai su visais sąlyginumais), kad jeigu žmogus gana dažnai keičia darbą (ne kas kelias savaites, bet ir ne kas 10 metų), tai pliusas, nes įgyja įvairesnės patirties ir pan., galiausiai tampa vertingesniu darbuotoju. O XXI a. vidutinis darbo laikas vienoj darbovietėje labai sutrumpėjo, lyg 2-3 metai...
Erode, nepyk ant namiškio, nemažai žmonių taip stengiasi sumažinti įtampą, tik čia truputį vaikščiojimas peilio ašmenimis. Mes su dukra abi mėgstam tokius pasakymus "ant ribos"
, svarbiausia ji ant manęs pyksta, kai girdi, o pati kai pasako.... Bet tai ne dėl nejautrumo, tiesiog žmonės skirtingi...
Šponkiuk, guodžia jie turbūt tave ir vienas kitą.
Erode, nepyk ant namiškio, nemažai žmonių taip stengiasi sumažinti įtampą, tik čia truputį vaikščiojimas peilio ašmenimis. Mes su dukra abi mėgstam tokius pasakymus "ant ribos"
, svarbiausia ji ant manęs pyksta, kai girdi, o pati kai pasako.... Bet tai ne dėl nejautrumo, tiesiog žmonės skirtingi...Šponkiuk, guodžia jie turbūt tave ir vienas kitą.
QUOTE(Evangelic @ 2020 01 18, 20:20)
Night, skaičiau apie tyrimus (aišku, tyrimai yra tik tyrimai su visais sąlyginumais), kad jeigu žmogus gana dažnai keičia darbą (ne kas kelias savaites, bet ir ne kas 10 metų), tai pliusas, nes įgyja įvairesnės patirties ir pan., galiausiai tampa vertingesniu darbuotoju. O XXI a. vidutinis darbo laikas vienoj darbovietėje labai sutrumpėjo, lyg 2-3 metai...
Moki paguosti. Ačiū, Evangelic.
Gal ir yra tiesos tame tyrime. Dviejose paskutinėse darbovietėse išdirbau tarp 2-3m. Laikau, kad tai dažna kaita ir negerai, bet esu jau rašius, kad esu geriau už kaitą, nei kad kentėti, jei negerai kažkas.
Draugas irgi pagalvojus, paklausios specialybės darbuotojas, bet irgi matau, kad kaitalioja panašiu intervalu.
Praeitoj darbovietėj tai absoliučiai nieko naujo neišmokau, sakyčiau, žingsnis atgal. Tiek, kad patirtis.
Šaunuoliai Šponkiuko katinukai. Pusnė irgi atėjo pas mane į lovą miaugot, bet laikosi atokiau nuo manęs. Kol draugas buvo, kažkodėl nelipo į lovą.
Skandinu nerimą sidru.
Papildyta:
Ir, meh. Pasiilgau buvusių bendradarbių. Pas direktorę buvome svečiuose (buvau pas ją mašiną palikus). Bendradarbiai buvo tikrai geri. Dabar viskas iš naujo...
- Kaip gyveni, Bižute?
- Et, ar čia gyvenimas ant tokios žemos pagalvės? 
Night - pokyčiai visada stresas, o naujas darbas vienss iš didesnių stresų. Gal pabandyk nusistatyti sau laiką per kurį nedarysi išvadų, pvz. atidirbi mėsesį ar du ir tik tada darai išvadas tinka tas darbas tau ar ne, nes pradžioje naujam darbe visada būna sunku ir būna kad kyla visokios mintys, jog tai ne man, o praeina mėnui-du ir viskas sugula į vietas 
Šponkiuko gulėtojai 
Princesė ant per žemos pagalvės 
Mano pastovus gulėtojas
Paglostyk
Sveikos,jei sekmadienio ryte mėgaujatės neskubiu kavos gėrimu ir katinais pašonėj,tai poveikį galite sustiprinti per LRT 11.30 val pažiūrėdamos MŪSŲ GYVŪNAI laidą,kurioje šiandien bus reportažas apie Meino meškėnus!!!!! Bus skanu!
Magnuma, tai ir keisčiausia, nes paskutinius du kartus, kai keičiau darbą, nebesinervinau. Dabar tiesiog paralyžuoja nerimas. Greičiausiai pasąmonė nesusitaiko, kad vėl būsiu samdine. Negerai. Nors gal pradėsiu dirbti, nusiraminsiu. Dabar ir atsiskyrimas groja, kažkoks nesaugumas, matyt.
Beveik pasinė nuotrauka:
Beveik pasinė nuotrauka:
Pridėta:
-
82289955_3260266880655575_3762783451745353728_n.jpg 106,01KB
0 Parsiųsta kartų
Sveikos.
Šponkiuk, tavo katinai įlindo į sm ir paskaitė, jog tau trūksta kūno kontakto. Tai va, dabar dirba.
Grikelis baltapilvis ruonis labai mylintis Magnuną.
Erode, kaip taviškiai laikosi?
Pusnė įspūdingo grožio katė.
Bižū atsiribojusi nuo aplinkos, savimi patenkinta princesė.
Evangelic, sėkmės randant priežastį ir gydant kosulius.
Mes ramiai savaitgaliaujame namie. Ir niekas nepasirašo Čijos provokacijoms.
Maniškiai - Tašė serga, Mauris išvis paslikas, kvėpuoja išsižiojęs, nosis užkišta, ploviau, Kingas ryte buvo, dabar gal 3 val nerandam. Suleidau vaistus nuo skausmo ir dingo. Jau ir laiptinėj ieškojome. SPintas išnaršiau 4 kartus, po lova žiūrėjau n+1 kartą.
Kur jis galėjo dingt? Balkone apžiūrėjau, nėra. Ne, nu pypec tiesiog.
Erode - greičiau pasveikti tavo lazaretui ar atradsi Kingą?
Čijos provokacijos labai žavios, negi visame name nėra nei vieno, sutinkančio pažaisti?
Night - kada pirmoji darbo diena?
Rytinis gulėtojas
