Sveikos.
Aš vakar vežiau Ainu profilaktiniam kraujo tyrimui. Buvo labai blogai. Ainu kraupiai sustresavo, kai jai ant letenos tympą užveržė. Blaškėsi ir riaumojo. Aš dar tokios jos nebuvau mačiusi. Paleido. Tuomet veterinarė nusprendė sugirdyt raminančių, kažkokių diazepamo tipo. Sugirdė. Laukėm pusvalandį, kad suveiktų. Tuo metu Ainu vaikščiojo po kliniką ir vaidino gerą - trynėsi į visus ir viską, glaustėsi. Bet nė velnio tie vaistai jai nesuveikė. Bandant nulaikyti leteną, situacija pasikartojo. Įdėjom į mobilizacinę tašę ir katei staugiant nesavu balsu paėmė kraują. Apsišlapino net. Aš dar sakau veterinarei ir jos asistentei "na, negali gi sveika katė iš nervų numirti ". O jos man vienbalsiai - GALI!!! Tuo metu mano širdies ritmas, spėju , pašoko iki žiurkės, t.y. 350 dūžių per minutę. Ir viskas tam, kad gaučiau 6 kraujo parametrų atsakymus ir sužinočiau, jog viskas normoje - katė sveika. Parvežiau Ainu namo, vis prie sankryžų patikrindama boksą, ar gyva mano katė, kuri vežama tylėjo kaip žuvis, užsipyliau Šponkiuko minėtos Neuro arbatos ir vos neapsižliumbiau. Taip gaila buvo katės. Ačiū Šponkiukui, kad paguodė ir sugrąžino sveiką logiką į smegeninę. Negana to, po visko mačiau, kaip ant letenos užvyniojo kažkokį žalią tvarstį - bintą ilgą ir pasakė, kad namie nuimčiau. O jis dingo. Visiškai. Niekur to tvarsčio neradau. Nei ant katės, nei bokse, nei mašinoje, nei namie. Tai sumąsčiau, kad o jeigu Ainu jį surijo. Šakės, užkiš žarnyną tas bintas. Naktį kėliausi tikrinti, ar gyva katė. Gyva. Ir dabar gyva. Ėda, kakoja, glaustosi. Gal ir atleido man už vakar. Bet jei reikėtų kada kartoti kraujo tyrimą, kažką reiktų daryti visiškai kitaip. Nes taip kraupiai stresinti katės ( ir savęs) daugiau niekad nenorėčiau.














