Labas rytas 
Šponkiuk, linkiu, kad greičiau laikas prabėgtų, kol įsikelsit į namą
Man labai patinka ir pats laukimas ko nors 
Kelvis didelis, bet kūdena, nugaros kauliukai jaučiasi, kai glostau... Svarstyklių neturim, svorio nežinau 
Haris vakar vakare pacypavo vėl... Bet naktis rami norisi į lauką su juo... Jau greitai, už kelių dienų ir eisim 
Sveikos iš pat sekmadienio ryto Nors šiandien nelyja, ir tai jau gėris.
Šponkiuk, nepamatysi kaip būsi namuko šeimininkė.Labai greitai laikas prabėgs.
Jau Baukidės šuniuko gražumas Ne tik kačių gražiausių mūsų tarpe yra, bet ir šunų dar nematytų.
Labas sekmadienis,
Kokia smagi Čijos brendimo fotoistorija! Ir prisidedu prie komplimentų amžinai jaunai Aist.
Hariukas
Sūnūs mano abu proto turi, tik vyresnysis pastangų deda minimum, jaunėlis- maximum.
Mano merginos ne tokios mokslininkės, bet požiūris į įdedamą darbą toks pats. Man atrodo, jaunesnieji iš konkurencijos su vyresniuoju neriasi iš kailio. Nuo pat vaikystės.
Vakar smagiai pasivaikščiojau, šiandien maloniai jaučiasi kojos. Oras buvo nelabai vaizdingas, bet grynas oras viską atpirko.
Įmetu vieną kitą vaizdelį.
Truputėlis šlapio pušyno
IMG_6633sm.jpg 648,04KB
0 Parsiųsta kartų
Bobausis
IMG_6643sm.jpg 391,42KB
0 Parsiųsta kartų
Draugės šuo prie miško sodybos tvoros sutiko bendramintį. Paskui tas bendramintis ilgai ir graudžiai lydėjo mus žvilgsniu iš už tvoros...
IMG_6626sm.jpg 417,76KB
0 Parsiųsta kartų
O čia mūsų jauniejį skautai optimistai, nusprendę nešti rąstą iki finišo (dar kokius 6 km). Laimei, už puskilometrio sustojus pailsėti, pamiršo pakelėj. Nes paskutinis ėjimo kilometras ir taip buvo išmatuotas skundais ir paburbėjimais.
IMG_6619sm.jpg 668,54KB
0 Parsiųsta kartų
Jaunieji optimistai 
Ir kam jiems tokio baslio prireikė?
Koks gražus miškas Noooriu bobausių
Susirinksiu savo keturkojus balamūtus ir važiuosiu į kaimuką miškų aplakstyti.
Ruste, tu man savo mažylę paskolink, neilgam, kokioms 3-4 dienoms.Pavedžios šunis po parką 3 kartus per dieną, dar savaitgalio iškyla po miškus,laukus ir raistus, ir pamatysi, kaip nebereikės šuniuko.O kur dar Seto papiltos tapkės ir kojinės, suplėšyti minkšti žaislai?
Vnž, galiu kurti perauklėjimo stovyklą 
Oi, Ruste, su trim vyrais viskas paprasčiau. Nori šuns - turės vedžioti. Tu duok jiems bandomąsias 2 savaites. Kasdien keliasi pusvalandžiu anksčiau (tuo pačiu laiku ir savaitgalį) ir eina pusvalandžiui pasivaikščioti, nepriklausomai nuo oro. Ir po darbo dar 1-2 val. Kasdien. Visi trys kartu. Jei po 2 sav. vis dar norės šuns - kodėl ne?
Pas mus irgi didžioji dalis šeimynos nori šuns, bet rytinis vedžiojimas yra labai rimtas argumentas. Tai va pora metų kaip norim, bet kadangi niekas neprisižadėjo rytais vedžioti, tai ir nėra kol kas.
Sveikos Šponkiuk, laimės laukimas taip pat yra laimė. Lapynos pasivaikščiojimas miške gaivus. Berniūkščiai su rąstu nuostabūs, tikri medkirčiai su grobiu ant pečių.
Dėl vaikų noro turėti šunį. Labai juos suprantu. Pati visą vaikystę ir jaunystę troškau šuniuko. Bet gyvenome mažulyčiame bute, tėvai dirbo nuo ryto iki vakaro, pinigus labai labai reikėjo taupyt būtiniausiom reikmėm, niekas man net svajot apie šuniuką neleido. Maksimum, ką pavyko išspaust- kanarėlė. Kai jau tapau savojo būsto šeimininkė ir paaugo vaikai ( palengvėjo buitis), aš, būdama 33 metų, šeimos tarybos apsvarstymui pateikiau šuns įsigyjimo klausimą. Vienbalsiai buvo palaikyta mano idėja. Nepaisant bronchine astma sergančio sūnaus, kraujo tyrimai alergijos gyvūnams nerodė. Ne dieną ir ne dvi rinkau kruopščiai veislę. Ieškojau patikimų veislynų. Derinomės šeimoje kas už ką bus atsakingas. Pvz savaitgalio rytais vedžios vyras, nes yra vyturys. Darbo dienų rytais vedžioja tas, kuris dirba nuo pietų. Taigi, su mūsų pamaininiais grafikais aukotis ir keltis specialiai anksti prieš darbą pavedžioti šuns nereikia. Dienomis miškan su Čija eina vaikai grįžę po mokyklos. Vakarais- mudu su vyru. Mityba, nagai, maudymas, skiepai, gydymas- aš. Dresūra- aš. Išvykstant užsienin turime giminaites, kurios mielai pažiūri mūsų gyvūnus. Dabar visa šeima drąsiai galime sakyti, kad Čijos įsigyjimas buvo vienas puikiausių mūsų sprendimų.
Narvas tikrai yra gėris, nors nelabai interjero grožis, bet iš praktinės pusės tiesiog išmoksti to rekežio vidury namų nematyt Edule, rekomenduoti dar negaliu, nebent parašyti ką MB išsirinko
Edule, rekomenduoti dar negaliu, nebent parašyti ką MB išsirinko
Aš taip pat.
Sugulam, imam migdytis ir MIAU! pasiutimas! Kaip gydyt tokį elgesį?
Šlepetėmis
Mes išlindom į kiemą. Saulutė kepina, gėėėėris... Net Miką į kiemą išsiviliojau. Zaizai iš todžiaugsmo toks pasiutimas, kad negali susivaldyti: gaudo už uodegos, kanda į užpakalinę koją, šoka ant sprando... Mika atsimojuoja šnypšdama. Gal vakare kokią nuotrauką įmesiu.
