LAbas rytas,
O man labiausia iš visų savaitės dienų nepatinka sekmadienis
Tik pradedi įsivažiuot į laisvadienius ir jau reik baigt
Labas, nieko nenoriu keisti . Be pirmadienių ir šeštadienių taip nelaukčiau. O kartais tai tik ramaus pirmadienio ir išėjimo į darba laukiu
.
Šeštadienis tai ramus mezgamasis buvo, užtat sekmadienis - beprotiškas, pradedant nuo to, kad anksti atsibudau, kokius 2,5 kibiro slyvų išgliaudžiau, kol visa šeima miegojo, tada prisižadinau vyrą ir 9 nuvarėm į Kairėnų mugę. ten tik bokashi kibirų man reikėjo, bet... dar 4 gėles nusipirkau. Kokios 3 tai buvo svajonių gėlės (raudona ežiuolė, bordo šilokas ir bordo astrancija), ten nuvažiavusi staiga prisiminiau, ko man iki pilnos laimės trūko, o viena (monarda) šiaip įšoko į krepšelį. Tada varėm namo, prisilupau kibirą burokų, po kelis kilus morkų, svogūnų, pomidorų (čia tam, kad atliekas išvežtume į sodo kompostinę) ir varėm į sodą siautėt. Susodinau gėlės, vyriškis - vynuogę. Nuskynėm, nurovėm pomidorus, kad garstyčias pasėčiau, taigi sugalvojau, kad dar galiu išplauti aš tą šilnamį....Tada dar obuolius vaikų nesurinktus rinkau, kol anie filmavosi (netyčia užsuko į sodą ir pasiūlė pasifilmuoti trumpametražiame file . Dar šparaginių pupelių iš kelių krūmelių maišas užsaugo...Tai pasekmes jaučiu ... O grįžus su tom nuluptom daržovėm apie puodą šokau - katilą mišrainės privirėm su vyriškiu. Tada dar šiek tiek slyvų padarinėjau džiovinti ...Šiaip jau nebeturim kur visko krauti, guodžiuosi tik tuo, kad kitąmet arba ko nors nebus, arba nebereikės daryti, tai pailsėsiu. KITĄMET
.
Kažkuriam epizode prisiminėm su vyru, kad jau 18 metų kaip kartu ir džiaugsme, ir varge, ir virtuvėj bei sode , tai ne be reikalo gėlėm apsidovanojom
.
Besidžiaugiant man, kad mažėja gėrybių, kurias reikia apdoroti, vyriškis dar parodė vieną paslėpta kokių 15 l kibirą jau virtų burokų... Geroji suvalkietė tetulė gi pasistengė... Taip ir nusviro rankos, nes ta pati puodų pasiutpolkė laukia šiandien. ir dar gi slyvų sūriai suplanuoti gamint. Obuolius su kriaušėm kiek valgysim, kiek supuvimui paliksiu... Gal reikia į laiptinę išnešt kaimynams. Savo draugę kaimynę tai apdalinau .
Labas, nieko nenoriu keisti
. Be pirmadienių ir šeštadienių taip nelaukčiau. O kartais tai tik ramaus pirmadienio ir išėjimo į darba laukiu
.
Šeštadienis tai ramus mezgamasis buvo, užtat sekmadienis - beprotiškas, pradedant nuo to, kad anksti atsibudau, kokius 2,5 kibiro slyvų išgliaudžiau, kol visa šeima miegojo, tada prisižadinau vyrą ir 9 nuvarėm į Kairėnų mugę. ten tik bokashi kibirų man reikėjo, bet... dar 4 gėles nusipirkau. Kokios 3 tai buvo svajonių gėlės (raudona ežiuolė, bordo šilokas ir bordo astrancija), ten nuvažiavusi staiga prisiminiau, ko man iki pilnos laimės trūko, o viena (monarda) šiaip įšoko į krepšelį. Tada varėm namo, prisilupau kibirą burokų, po kelis kilus morkų, svogūnų, pomidorų (čia tam, kad atliekas išvežtume į sodo kompostinę) ir varėm į sodą siautėt. Susodinau gėlės, vyriškis - vynuogę. Nuskynėm, nurovėm pomidorus, kad garstyčias pasėčiau, taigi sugalvojau, kad dar galiu išplauti aš tą šilnamį....Tada dar obuolius vaikų nesurinktus rinkau, kol anie filmavosi (netyčia užsuko į sodą ir pasiūlė pasifilmuoti trumpametražiame file
. Dar šparaginių pupelių iš kelių krūmelių maišas užsaugo...Tai pasekmes jaučiu ... O grįžus su tom nuluptom daržovėm apie puodą šokau - katilą mišrainės privirėm su vyriškiu. Tada dar šiek tiek slyvų padarinėjau džiovinti ...Šiaip jau nebeturim kur visko krauti, guodžiuosi tik tuo, kad kitąmet arba ko nors nebus, arba nebereikės daryti, tai pailsėsiu. KITĄMET
.
Kažkuriam epizode prisiminėm su vyru, kad jau 18 metų kaip kartu ir džiaugsme, ir varge, ir virtuvėj bei sode
, tai ne be reikalo gėlėm apsidovanojom
.
Besidžiaugiant man, kad mažėja gėrybių, kurias reikia apdoroti, vyriškis dar parodė vieną paslėpta kokių 15 l kibirą jau virtų burokų... Geroji suvalkietė tetulė gi pasistengė... Taip ir nusviro rankos, nes ta pati puodų pasiutpolkė laukia šiandien. ir dar gi slyvų sūriai suplanuoti gamint. Obuolius su kriaušėm kiek valgysim, kiek supuvimui paliksiu... Gal reikia į laiptinę išnešt kaimynams. Savo draugę kaimynę tai apdalinau
.
O aš manaiu, kad tik man vienai kažkas vakar duracelio į kavą pripylė
Terezza , gerai pasakei. Man gal tos slyvos ir kaimiški kiaušiniai pusryčiams energiją užkėlė, kai kavos negeriu
. Ryte visus perspėjau, kad kokią 21 val jau lūšiu. Bet kur tau, tik pusę 12 nurėpliojau gult ir tikrai būnu labiau pavargus kitom dienom. Tik tiek, kad viską baisiai skaudėjo, ir pečius, ir apatinę nugaros dalį...
Terezza
, gerai pasakei. Man gal tos slyvos ir kaimiški kiaušiniai pusryčiams energiją užkėlė, kai kavos negeriu
. Ryte visus perspėjau, kad kokią 21 val jau lūšiu. Bet kur tau, tik pusę 12 nurėpliojau gult ir tikrai būnu labiau pavargus kitom dienom. Tik tiek, kad viską baisiai skaudėjo, ir pečius, ir apatinę nugaros dalį...
Tai čia dar ne viskas.
Kačiūros irgi duraceliu apšertos. Pusę nakties žaislus atiminėjau ir pas save po pagalve kišau, Kai pagavau susivienijusias žaislų iš po pagalvės išvogimui, persiutau galutinau ir sukišau abi į kelioninį krepšį. Ir tada tos kūrvos įsigudrino iš jo karuselę pasidaryt - na kaip voverės rate vare su visu krepšiu po kambarį. Nedaug trūko, kad skūras nulupčiau. Apipurškiau vandeniu iš krepšio ištraukus, tai išsiskirstė pasišiaušę į skirtingus kampus. Nuo tada (apie 4:30) jau buvo ramu.
Acqua Alta