Sveikos,
Aš tai tradiciškai šeštadienį ilgai negalėjau atsikelt. Jau net nebemiegu, vis tiek dar snaudžiu, negaliu pajudėti, to gyvenimo matyt ir į jį jungtis. Paskui aišku sunku atsikėlus. Bet išsivaliau langus, tai taip gera akims. Dar virtuvės vieną kampą.. Bet palyginus su tiek, kiek reikėtų namuose sutvarkyti, tai toks menkniekis. Ir nuo tos minties apima neviltis ir pasibaisėjimas savim. Prisimenu, savo mamą, kuri daug daugiau ir sunkesnių darbų turėdama sugebėdavo namuose tvarką palaikyti. O aš vis labiau darausi panaši į anytą, kurios betvarkės negaliu pakęsti. Matyt todėl ir negaliu, kad manyje tas pats yra. Tai tokios šeštadienio nuotaikos.





