METŲ mezginiai

koks zuuikis

a jo apie tą įvairovę...MB gana ilgai pusryčiams valgydavo sumuštinius su bulka, sviestu ir fermentiniu sūriu, nu kartais kokį pyragą, ar labai retai kiaušinių, blynų

nu ir užlenkė jam visus pyragus, bulkas, blynus po gliukozės tolerancijos testo

pirmą savaitę pusryčiams, valgė, sumuštinius su juoda duona ir silke, lašišą, omletą, virtų kiaušinių, grikių košės, varškės... mažum du kartus to paties net nevalgė

ir sako vieną dieną kad jam kažkaip tais tos įvairovės trūksta dar neduok dieve kokių maisto medžiagų pritrūks

aš tik akis išsproginau sakau kokios įvairovės? batono su fermentiniu sūriu?

Pas mane dar bananų ir jogurtų extra atvejams būna, kai sumuštiniai, kiaušiniai nepatinka. Pavalgo kažką. Viliui jau atsiranda paauglystės  valgymai- vakarais šaldytuvas dažniau varstomas.

Planavau per pietus eit į Rollus, bet teko atšaukt- darbe susitikimas su Šimonyte

Summeris ir pas mane planuose. Man jis toks universalus mezginys atrodo. Kaip kišenėta- visiem tinkamas.

Apie batono valgymą niekad neužmiršiu, kaip mano mažius, tada trimetis, pamatė ligoninėj batono riekę gyvenime vaikas tokio daikto nebuvo regėjęs reikėjo matyt visiškai nekalbančio vaiko veido išraišką ir elgesį, kai jis bandė išsiaiškint ar tas "daiktas" jo lėkštėj yra valgomas   

Qqute  - raitausi iš juoko dėl tavo vyro įvairovės , jau tikrai, kad pritrūko.

Katuk - o  kokią tu košę valgai, net smalsu?  Nite, o tu? Soliukas yra minėjęs, kad avižinę nuolat. Bet man tai nesuvokiama. Man, kai Šarangei, burnon nelenda tas pats per tą patį. Geriau jau pabadausiu. Aš kai ką dar galiu ir trečią kartą suvalgyt, jeigu kažin kiek prigaminta, bet tas retai nutinka. Nelieka tiesiog. O šiaip, manau, kad ir nesveika, nes būna stovėjęs, šildytas maistas. Aš pati manau, kad valgau viską, bet noriu vis ko kito. Vyras mano neprobleminis visiškai. Nors, jeigu rinktųsi pats, tai būtų irgi dažniausiai batonas su sūriu ar dešra . Mokslo dienom dažnai taip vaikus ir užmaitina. Užsimerkiu, bile tik man daryti nereikia. Bet va, atostogos, ir našta likus man. Išrankiais saviškių labai nevadinčiau, kartais tik užeina kokia banga vieno ar kito nevalgyt. Tiesiog per tą vaikų kiekį taip va ir atrodo. Nešokinėju aš aplink juos ir nesiūlau vienam to, kitam to. Kartais tiesiog kažko turiu tik 1-2-iem, tai kai skirtingai keliasi, būna, kad skirtingai ir gauna. Pasiūlau ir pabadaut, jeigu kas netinka. Ramiai. Be iš esmės tai vis tiek noriu, kad gautų tų maisto medžiagų, būtų įvairovė ir pan. Ir kadangi pati noriu viso ko kito, neišeina man jiems siūlyti kasdien to paties. Man net atostogos toj pačioj vietoj antrus metus - nuobodybė . Skirtingi tie žmonės, va .

Limit - kam vaikus padovanojai? Man tokia laimė niekada nebuvo nušvitus ir negresia. nebent pirmą kartą vasarą savaitei nutiks, nes trijulė pirmą kartą visa užrašyta į stovyklą, o dičkis gal kur dirbs, labai viliuosi.

Avižinę, aš jos net neverdu avižiniai dribsniai - stambūs, ne tie minutiniai, kelios razinos, pusė šaukštelio cinamono, šaukštas mišinio - saulėgrąžos, moliūgų sėklos, sėmenys, kartais dar sezamas, chia. Užpilu verdančiu vandeniu, kol vaikui į mokyklą maistą suruošiu, išbrinksta ir vsio 

Visi rytiniai procesai tik su autopilotu galiu nukąst galvą tam, kuris bando sutrukdyt čia apie mano šaltus nervus, jei ką

PS vaikui į mokyklą irgi tas pats antrus metus kiekvieną darbo dieną o man į darbą sumuštinį padaro mama  kaskart tą patį - juoda duona ir sūris   

Restar-avižinę. Aš mielai keisčiau kitom kruopom,  bet MB kitos nepatinka. Įtrinu banano ir vsio. Kartais sezono metu visokių ten uogų,  vaisių. Dukros dedasi datulių. 

Aš manau,  kad viskas mūsų smegenyse ir iš gero gyvenimo. Per daug sureikšminam tą maistą. Dėl įvairių visokių ten medžiagų gavimo,  tai manau  kad ypač vaikai,  intuityviai jaučia,  ko trūksta ir tada to nori, tada ir valgo vieną ir tą patį,  tada keičia.  Bet mano manymu,  su šiuolaikiniu maistu sunku gauti visas medžiagas,  kurių reik. O dar visaip kaip apdorotu. Ir aš nelabai tikiu visokiais ten sveikuoliais,  kurie tikina,  kad ir vaikus taip matina. Iki kažkurio amžiaus įmanoma,  o paskui vistiek ateina momentas,  kai jiems kyla noras išbandyti. Tėvų kantrybę,  gerumą,  piktumą,  rūbų,  plaukų stilių,  kitokį maistą,  gėrimą...būna išimčių,  aišku.

Vilius su visom picom, koldūnais, blynais, mėsa ir retai dažovėm turi hemoglobiną 134.

Emilis valgo atrodo daugiau ir įvairiau, bet jo tik 111. 

Aš tai vis tikrinu,  kada mūsų šeimos B12 atsargos baigsis. Kokiam ten laikui,  sako,  būna organizmas prikaupęs? 5-6 metam? Tai dar porai užteks  o tada reiks eit mėsos ieškot matyt

Bet sako,  į senatvę nebepasisavina organizmas. Tai gal ir mėsa nepadės

Nite, tai tu tuos dribsnius valgai pusryčiams ar tą sumuštinį? Ar sumuštinis priedo? 

Ai, prisiminiau dar dėl pusryčių. Man gi dar sotumas svarbu. Tai tikrai būna sotu nuo sumuštinių su duona, balto sūrio, virtų kiaušinių, dar keptų. Bet va, nuo plaktos kiaušinienės nespėju nuvažiuot iki darbo, kaip išalkstu. Apie dribsnių košes, blynus net nekalbu, bet man ir nuo normalių viso grūdo kruopų tas sotumas išgaruoja greit, ypač avižų ir grikių. Tai man kaip ir skanu, bet ar valgau, ar ne, paskui noriu kuo užsikišti... O pusryčių saldžiai, visokių greit įsisavinamų angliavandenių, Kurpienė niekaip nerekomenduoja. Ne dievas man ji, bet racijos daug tame.  Man labai aptiko kruopas gaminti jos metodu. Iš vakaro užmerki, ryte tik užverdi ir kol prauseisi, dažaisi, rengiesi, palieki išbrinkti. Jos būna nelipnios,o birios, kramtomos konsistencijos. Priedai visokie daržoviniai pas mane. Bet jau pavargau sa atskirai darytis. Tiesiog pamirštu vakare užsimerkti, nors kai buvo įprotis ir vaikai valgė, buvo labai faina. Tiesa, mano draugelis valgo viską, tai kartais tiesiog sau, jam ir vyrui išverdu, kartais tik sau.

Na,  tas sotumas man tai įvairiai. Kartais sotu,  kartais ne. Paskutiniu metu apskritai ryte sunku ką nors įkišt į skrandį,  dar ankstoka būna. Kartais užpilu avižas (kruopas) iš vakaro. Bet man tas metodas kol ruošiesi palikti brinkti netinka,  nes tektų keist autopiloto nustatymus aš pirma pavalgau,  tada prausiuosi,  ruošiuosi. Praktiškai tik sėdus mašinon pilnai atsibundu. Bandžiau kažkada pakeist tą rytinį grafiką,  tai tik streso pusdieniui užsidirbau. 

Restar, Vidurinis vaikas su klase ekskursijoj Vokietijoj, kiti du pas sesę Klaipėdoj smėlio audras gano Bet ryt jau grįžta.

Aš irgi košes verdu pusryčiams, bet sako vaikai, kad nesivalgo košės, nelenda, tai po mažą porciją tik. O va sumuštiniai, ar kas nors kitko tai lenda

Avižų kažkaip man nerekomendavo valgyt, privengt kažkodėl, bet man skanu. Šiaip dar grikius arba kokį mišinį verdu. Dažniausia su saulėgrąžom, spanguolėm/razinom.

tai saldžiai niekas niekada niekam nerekomenduoja nei pusryčiams nei pietums nei vakarienei ale gi norisi, aš savaitgaliais valgau saldžius pusryčius, darbo dienom man norisi kiaušinienės ir dešros

Jo mano vaiks irgi kažkada košes mėgdavo

ypač perlinių kruopų, bet atmaitino daržely

o perlinių kruopų sriubą mėgdavo ir vadino "košės sriuba"

o šiaip tai košės aš ir pati nelabai valgau, nebent grikių

bet čia man tas maistas nuo kurio soti nebūnu