Aš tai ryte iškart darbinga būnu, nėr jokio autopiloto ar atsibudimo ilgo būsenos. Ypač po šalto dušo.
Bet va važiuojant jau į darbą po kokios valandėlės pusantros nuo atsibudimo jau ima imt miegelis saulei pakaitinus į žandą 
aš jei nepavalgau pusryčių tada nedarbinga, kol matyt skrandis negauna ką virškint tol nekelia viso organizmo 
nu ir dar be pusryčių turiu galvos skausmą visai dienai 
as pusryciauju 15 - 16 val . energija liejasi per krastus. kai valgydavau pagal rekomendacijas 4 kartus per diena, budavo man nesamone. amzinai alkana, arba jei pavalgydavau, kiek noriu, svoris kilo . dabar valgau 2 kart dienoje. as peleda, tai valgau vakarais . nu ir netruksta tos energijos 
mano velyvi pusrytukai buna 30 gr chia, isbrinkinto vandenyje, 180 gr graikisko jogurto, ir vaisiai : bananas, puse mango, pora kiviu ( kartais obuolys). pagal organizmo pageidavimus . o jis pas mane pastoviai siuncia signalus, norus kazkam vienam ar kitam. siuo metu neatsivalgau bananu ir mangu . anksciau alpdavau varske pamacius, kaip jos norejau. kai ryte pusrycius valgydavau, kasdien galedavau plikytus avizinius dribsnius valgyt su semenu aliejumi...
biski mezgiau vakar 
vis dar ta pati merina su silku. vienos sektantes deka, turiu grazios medvilnes 
Katuk, tai tu, kaip mano mažoji mergina - tik išlipa iš lovos ir iškart varo prie stalo . Aš ilgai slampinėt nevalgius galiu, kol visus po vieną išruošiu į mokyklą, tai procesas užsitempia, būna, kad ir pamirštu save. Tiek ryte pas mus namie veiksmo, kad nėra kada neatsibust, bet kai nuvažiuoju į darbą ir atsisėdu, būna jausmas, kad dar neatsibudus . O savaitgalį pusryčiai būna jau arti pietų. Kai kam - kokią 14 val... žodžiu, beleberda.
Nite, tai tu tuos dribsnius valgai pusryčiams ar tą sumuštinį? Ar sumuštinis priedo?
Sumuštinis važiuoja su manim į darbą . Kartais ir parvažiuoja nesuvalgytas 
Nu baigiam apie maistą, pietų metas artėja
A, mamos meilės įrodymas važinėjasi kartu ♥.
Lusasita iškrenta iš konteksto . Nors, kaip pagalvoju, jeigu vėlai pavalgyčiau, tai ir aš galėčiau iki tiek prabūti nepusryčiavus, ypač, jeigu veiklos būtų. Bandžiau tvarkingai valgyti ir užkandžiauti (5 kartai), tai man visgi lengviau, kai nebūna užkandžių iki rimtų valgymų prabūti. Ir Unikauskas tą ilgą badavimą skatina lyg, nors niekada nuosekliai nesidomėjau. Bet skirtingi tie mūsų organizmai, reikia rasti, kas tinka konkrečiai. Tada ir vaikų išsidirbinėjimai neatrodo tokie nervinantys...
manau čia labai nuo organizmo priklauso-aš pernai vasarą bandžiau tą protarpinį badavimą mėnesį gal tai rezultatas-skaudanti nuolat galva ir amžiais nevirškinantis skrandis, kuris matyt bandė prisitaikyt ir mažiau virškinimo sulčių gamint. Būdavo pavalgai ir stovi kelias valandas kaip dramblį prarijus.
o va mama mano, sesuo jos visą gyvenimą pusryčių nenori tai jom be problemų.
Bet iš kart prabudus ir aš nevarau prie stalo, apie pusvalandis praeina.
o šiaip gyvenime tai aš nuolat alkana asaba man nereikia laikrodin žiūrėt kada valgyt, pats pilvas duoda žinią po kokių 3 val kad ei ei kuro.
bet porcijos nėr didelės ir jei nevalgau nesamonių tai svoris nuo dažno valgymo neauga
Bandyti visada verta
specialiai tau pasimatuot
Vienintelis nesmagus dalykas kuris gali nutikt, jei nuspręsi, kad netika-nepatinka. Išardysi, o tada sugalvosi siūlus atskirt
bet aš pasirašau tau padėt šitoj vietoj
Esi tikra draugė Nors tikrai neįsivaizduoju, kaip reikėtų atskirinėti dvi plonas gijas lino nuo medvilnės. 
Bet gal nereikės...
Sveikos 
man kai reikia kraujo tyrimą pasidaryt nevalgius būna ka tas tro fa sunkiai iki poliklinikos nušliaužiu net akyse temsta, kojos linksta.
Mityba - amžinai jautrus klausimas.
Aš visą gyvenimą išsidirbinėju, t.y. daug kas neskanu, smirdi ir t.t. ( o iš kur antsvoris - mistika ) tai iš savų vaikų kažko kito tikėtis būtų nesąžininga.
Didysis daug ką valgo, pusryčiais pats rūpinasi.
Mažasis - stichinė nėlaimė pusryčiams pusė grūdo, pusė sausainio. O apie 10val., jau jis gali bizoną suvagyt tai puiku, kad m-kloj valgyt tuo metu veda. Darže puikiai viską valgė 
kas mane lb džiugino.
Vyrs - visaėdis. Valgo daug ir viską. Na būda, kad paburba, bet nėr bėdos, valgo.
Susus pusryčisu leidžiu valgyt savaitgaliais, Vienas mielai kerta, kitas vis tiek jų nevalgo
Man gydyt.buvo rekomendavę ribot glitimo turinčius produktus. Buvo sunku. Bet visai patiko to pasekoj, nebereik man duonos. Nors sumuštiniais visokie ir taip man buvo neskanu.
Tad dabar pusryčiams karaliauja varške+bananas+riešutų sviesto šaukštelis. Ir taip jau gal pusė metų 
Buvo laikas, kai valgiau avižų košę, sūrią+sviestas. Na, kokius 2-3metus. Irgi buvo gerai, paskui kažkas atsitiko ir nustojau ją virtis.
kažkada atsimenu su mama atskyrinėdavom: susuki į kamuolį siūlus, tada per tą kamuolį persmeigi 2 kojininius virbalus kryžmai ir imiesi dviese darbo, viena vieną vynioja kita kitą, o kai susisuka pakeli kamuoliuką ir jis dėl tų virbalų kažkaip pats atsisuka
bekalbant apie maistą-skambina vyrs
sako vaikas skundžiasi kad pykina, tai kokią košę jam duot geriau
sakau duok ryžių ar grikių ir vištienos patroškink..tyla ragely-paskui klausimas didelėm nustebusiom raidėm :KAIP TAI PATROŠKINT. tai išvirt?
brač nu gyveni gyveni ir beveik po 20 kartu gyvenimo metų sužinai kad vyras su kuriuo gyveni kažkokį tai kalbos sutrikimą turi. o gal klausos
kaip troškinamas maistas jis neįsivaizduoja
o šiaip tai jei pykina kam žmogui kišt maistą kažin
