Kai kraustėmės griežtai atsisakiau persivešt batutą, jau kiek kraujo jis man išsiurbė. Spėju dar ir nuo vaiko priklauso, gal kiti atsargesni, ramesni, maniškis tai adrenalino fanatikas, o dar kai porą kitų tokių pat sulipdavo, jau ir lauk žviegimo, mėlynių ir t. t. O būti perekšle, kur amžinai aplink tupinėja, su savo "atsargiai, ne per stipriai" , irgi nesinorėjo...
Grįžau is darbo, kaip kalakutas burbuliuodama, nu turiu vieną bendradarbį, kur būna dienų nors prie žaizdos dėk, nu būna, kai norisi papurtyt kaip reikiant...tikiuos iki rytojaus tas noras praeis🙈
O ir šiaip keista diena, sūnus nuo šiandien turi oficialų darbą, regis nė nepastebejau, kaip užaugo ...





