Sveikos, šiandien pagerinta dienelė. Ačiū už visus patarimus, pasidalijimus. Kaip man dabar jaustis, kad neturiu nei vonios, nei šuns
? Man irgi tikrai padėtų, bet nėra... save irgi myliu ganėtinai. Bet realiai fiziškai yra kaip yra, nebegaliu visko spėt, dėlioju prioritetus. tai save atidėti lengviausia, pačios žinot. Didžiausias man malonumas, kai nereikia nieko daryt ir apie nieką galvot - tik kimarint...
Ką spėjau padaryt dėl savęs - nusipirkau Sedatif ir įkaliau vidurdienį (nepadėjo) ir spėjau pavalgyt (padėjo), bet vėl milijonas reikalų ir man neįprastų kamščių (nes važiavau iš susitikimo kitoje vietoje) tiek išderino, kad vos nepadariau bjaurios avarijos, tai papildomai dar kalnas rūpesčių ir nervų būtų buvę. Sukau į kairę netoli namų ir vos neliuobiau kitai mašinai, kurios visai nemačiau iš priekio atvažiuojančios. Visai nemačiau.... Labiausiai ir buvau šokiruota to fakto... Signalas gana rimtas
. Gerai, kad diedukas matė ir išsisuko, bet taip per Marytės plauką. Sustojom abu, galvojau apstaugs mane, bet susirūpinęs, kas man pasidarė, gal širdis sustojo. Aš tik atsiprašiau ir nuoširdžiai padėkojau, kiek sugebėjau išveblent.
Ką dar gero sau padariau - paskambinau vyrui, susakiau, kaip jaučiuosi, kokioj padėty esu, paverkiau ir grįžau dirbt. Grįžo vyras gal susirūpinęs anksti namo (ty iki 19 val, kas tikrai anksti), nulėkė į parduotuvę pieno, batono, kiaušinių - ką valgyt, tai nežinau
. Ai, dar telefonus atėmė iš vaikų, tai va, galiu atsipalaiduoti. Pati tai dar nepersirengiau, bet gal jau tuoj baigsiu darbus.
Tiesa, Abelo, čia normalu, kad vaikui nuimtas gipsas, rankos negali ištiesti, o reabilitacija anksčiausiai po mėnesio? Tiksliau, reabilitologas, reabilitacija dar savo ruožtu vėliau turbūt... Turbūt nėra čia baisu, galim patys kaip nors išmasažuoti? Nes gydytoja tai man patarė eiti pas skyriaus vedėją ir grasinti skandalais, sakant, kad reikia čia ir dabar. Nu tas labai man nebūdinga... Gal kokiam Verygai parašyt? Labai mane pastaruoju metu erzina med sistemos grimasos....