METŲ mezginiai

Nu, Liniuka, praktiškai genijus, galim didžiuotis, kad tave pažįstam ir dar cepelinus ne kartą valgėm ir kartu mezgam . Protinga tu moteris. Man su visokiom loginėm užduotim būtų prasčiau, nemėgstu.  Skirtingi tie intelekto tipai būna, tad tuo ir guodžiuosi. Ypač maloniai nustebau, kai kalėdiniam protmūšy, kur tie krūtų tėvų dalyvavo, visokie teisininkai, medikai, įmonių direktoriai ir pan., o daugiausiai klausimų tai aš atsakiau...

Laukiu savo vaiko IQ testo iš smalsumo. Ir bandau nusiteikti, kad normaliai protingas tas mano vaikas ir tiek, kad genialumas nebūtinas .

Liniuka super jausmas, kai gauni puikius įvertinimus.

Aš tai  bijau visokių testų, konkursų, varžybų nes gali netikėtai suvokt esanti tikra berazumė

Katukui tai diržo reikia už neturėjimą laiko susiplanuoti kelionę. Nors iš tikrųjų, tai ne laiko, o noro matyt neturi

tikrai taip. neturiu jokio noro dirbti kelionių organizatore, gidu, vairuotoju ir .t.t  ir pan.

ir pasitikėjimo savim trūksta. turbūt būtų koks nors isterijos priepuolis ir ne vienas, jei reiktų problemytes visokais ten spręsti. tikrai neturiu jokio noro toms isterijom, nuotaikos tas neprideda.

dar gal prideda ir tai, kad keletą metų kas dvi savaites organizuodavau keliones   nesvarbu ,kad tik iš vienų namų į kitus, bet 6 valandos vairavimo ir visų šeimos narių poreikių ir norų tenkinimas nustekena.

norėčiau elementariai į kokią nors Turkiją su viskas įskaičiuota

Va kaip tik ir norėjau katukui siūlyt - imk viskas įskaičiuota, taksas iki oro uosto, taksas atgal. Jei dar kokią paskutinę minutę nučiuptum, tai ir pigiai atsieitų.

Su gimtadieniu Faraway

Aš irgi pasvajoju apie viskas įskaičiuota, kai nieko nebenoriu, tada sugrįžta prisiminimai, kaip man nuobodu tokios atostogos . Bet pasirašyčiau tikrai half board, kai įskaičiuoti pusryčiai ir vakarienės, o dieną valgai vis kitur bastydamasis.  Nes sėdėti viešbutyje, prie baseino ar jūros, tai ilgiau kaip  1 dieną man per sunku... Būt ilgiau kaip 7 dienas išvykus - irgi . O kur noriu, tai išvis nežinau... Kad būtų gražu, ne pernelyg brangu, nes tik taip sugebėčiau bent kiek atsipalaiduoti....

kaip ten Lace sakė, esame ten, kur nusipelnėme būti

Lace ne taip sakė - esame ten, kur norime būti (nusipelnymas man taip bejėgiškai, kaip kokia diagnozė ar bausmė skamba)  ​ 

Aš irgi pasvajoju apie viskas įskaičiuota, kai nieko nebenoriu, tada sugrįžta prisiminimai, kaip man nuobodu tokios atostogos . Bet pasirašyčiau tikrai half board, kai įskaičiuoti pusryčiai ir vakarienės, o dieną valgai vis kitur bastydamasis.  Nes sėdėti viešbutyje, prie baseino ar jūros, tai ilgiau kaip  1 dieną man per sunku... Būt ilgiau kaip 7 dienas išvykus - irgi . O kur noriu, tai išvis nežinau... Kad būtų gražu, ne pernelyg brangu, nes tik taip sugebėčiau bent kiek atsipalaiduoti....

Restar, važiuokit į Ukrainą, Užkarpatę. Labai gražu, tikrai yra ką pamatyti (tiek gamtos, tiek istorinių/kultūrinių objektų), tikrai dar pakankamai nebrangu, žmonių mentalitetas suprantamas, kalbos barjero nėra.  Tai turbūt vienintelė šalis, kurioje atostogaudama jaučiuosi tikrai atsipalaidavusi tiek netikėtų problemų sprendimo, tiek įperkamumo prasme (ten restorane praktiškai visada galiu rinktis nežiūrėdama į patiekalų kainas ir suma sumarum gera vakarienė su desertu ir/ar alum retai viršija vilnietiškų dienos pietų kainą)...

Lace, man tikrai patinka automobilinės kelionės. Kažkaip ypatingai suvienija šeimą. Nors ir baisu visų zirzimų, peštynių, kojų skaudėjimo kai kam beigi vėmimų... Bet iškeliavus pamažu visi nusišlifuojam ir kažkaip viską išsprendžiam. Kartais vienaip, kartais kitaip, bet supranti realiai, kad niekur nėra pasaulio pabaigos. Net kai vaiko triusikai nuo vėmimo šlapi  (aš vairavau, vyras nespėjo veikti...) - perrengi kažkur pakeliui, porą kartų. Mašiną kažkuo pavalai, visi susiėmę už nosies, bet supranta, kad toj mažoj erdvėj dar ilgai reikės būti kartu. Nesipiktinam, o palaikom vieni kitus. Laimingiausi tampam, kai pusiau gestų kalba sugebu nusipirkti tablečių nuo vėmimo ir jos VEIKIA!!! Prisiminimai iš kelionės į Čekiją kažkaip patys ryškiausi. Bet šiemet  - mašina baigia surūdyt, kondiškės nebenorim taisyt. Vyras lyg ieškojo kitos mašinos, bet per darbus nustojo, o ir realiai tų išlaidų tiek, kad sunku galvoti apie naują/gerokai naujesnę. O su senom įsijungia mano tolimų kelionių baimės - kad sugedus bus labai brangu taisyti, susigadinsim atostogas.

Tai paskutinės minutės skrydis man patraukliai skamba - be didelių svarstymų KUR NORIM, nes tų norų gali būti pačių įvairiausių, šiuo atveju pasirinkimas paprastas - kur lengviausia įpirkti, nes mano vaikų didžioji dalis, neskaitant didžiojo, tik pernai pirmą kartą ir skrido išvis. Matyt, labai jau laukiu atostogų, kad šiandien tik apie jas noriu kalbėt .

Lace, man tikrai patinka automobilinės kelionės. Kažkaip ypatingai suvienija šeimą. Nors ir baisu visų zirzimų, peštynių, kojų skaudėjimo kai kam beigi vėmimų... Bet iškeliavus pamažu visi nusišlifuojam ir kažkaip viską išsprendžiam. Kartais vienaip, kartais kitaip, bet supranti realiai, kad niekur nėra pasaulio pabaigos. Net kai vaiko triusikai nuo vėmimo šlapi  (aš vairavau, vyras nespėjo veikti...) - perrengi kažkur pakeliui, porą kartų. Mašiną kažkuo pavalai, visi susiėmę už nosies, bet supranta, kad toj mažoj erdvėj dar ilgai reikės būti kartu. Nesipiktinam, o palaikom vieni kitus. Laimingiausi tampam, kai pusiau gestų kalba sugebu nusipirkti tablečių nuo vėmimo ir jos VEIKIA!!! Prisiminimai iš kelionės į Čekiją kažkaip patys ryškiausi. Bet šiemet  - mašina baigia surūdyt, kondiškės nebenorim taisyt. Vyras lyg ieškojo kitos mašinos, bet per darbus nustojo, o ir realiai tų išlaidų tiek, kad sunku galvoti apie naują/gerokai naujesnę. O su senom įsijungia mano tolimų kelionių baimės - kad sugedus bus labai brangu taisyti, susigadinsim atostogas.

Tai paskutinės minutės skrydis man patraukliai skamba - be didelių svarstymų KUR NORIM, nes tų norų gali būti pačių įvairiausių, šiuo atveju pasirinkimas paprastas - kur lengviausia įpirkti, nes mano vaikų didžioji dalis, neskaitant didžiojo, tik pernai pirmą kartą ir skrido išvis. Matyt, labai jau laukiu atostogų, kad šiandien tik apie jas noriu kalbėt .

Tai į Lvovą ir kažkurios pigios avialinijos skraido   

O mano dvi didžiosios dukros šią savaitę Niujorke   Pas savo dėdę (mano jaunėlį brolį) svečiuojasi.    vis dar kartais pasistebiu, koks tas pasaulis sumažėjęs, kaip paprasta visur keliauti...

Mes šią vasarą irgi ketinam su vaikais autoturistines atostogas turėti. Iš pradžių savaitė su draugais Karpatuose (kaip gi mes be jų), o paskui jau savistoviai kažkur keliausim, vienas svarstomas variantas - Kroatija, kitas Italija, nukeliauti iki Venecijos, gal net Pizos, paieškoti gražiausių Viduržemio jūros paplūdimių.   

Man keliavimas su vaikais - gerokas iššūkis, ypač, kai važiuojame ne vieni ir negalime pagal save susiplanuoti sustojimų ir atrakcijų. Sesių dideli ego sunkiai sutelpa ant galinės džipo sėdynės, kartais tenka ir staugimo režimą įjungti