Šarange, o aš po tavo parašymo vis ieškodavau tai knygai nuolaidos, galvojau, gal nebloga.... O Kurpienės neturiu, nes galvoju, ką jau ji ten bus parašiusi, ko negirdėjau
. Nebent kai viskas užsimirš ir vėl apaugsiu
. Pas ją man patinka nuoseklumas ir mažų pokyčių įvedimas nuolat. Net šiandien važiuodama prisiminiau, kad man labai patinka jos rekomendacija pagalvoti, ką šiandien gero galiu padaryti dėl savęs? Nors 1 dalyką. Aš jau padariau 2 (ryte grikių košė, pietums lęšiai su daržovėm ir feta), tai dar iki pilnos laimės reikėtų, pvz., gerai pasivaikščioti ♥. Pradėti keisti nors po vieną mažą dalykėlį ir tuo pasidžiaugti. Aišku, gali viską atmesti... gali įpulti kaip į sektą ir viską griežtai daryti ir kitiems pamokslauti. Bet aukso vidurys visada geriausiai
.
O dabar tavo parodytą knygą turiu
, dar net neatsivertus, jau keli metai
. Ir daug turiu gerų psichologinių, bet jose tiek daug krūvio, kurio negaliu tiek pakelti vienu metu. Būna kelis psl paskaitau, suprantu, kad baisiai gera, tai po gabaliuką virškinu, o būna, kad net nepradedu, nes tokioj būsenoj esu, kai nenoriu jokios naujos informacijos ir žinau, kad neturiu jėgų nieko keisti... Šiaip informacijos baisiai daug kiekvieną dieną, vien per savo renginių sezoną tiek prikaupiu, kad paskui nieko naujo nebenoriu girdėti visą vasarą...
Aš galvojau, kad mūsų tėvų tarpe išvis siusi pusi nebuvo
. Nei kada nebuvo, nei mados tokios nebuvo. Apskritai toks žodis "myliu, meilė" gal vartojami nebuvo
. Bet puikiai prisimenu, kai manęs mažos klausdavo, kuo būsiu užaugus, sakydavau tik viena : "mamytės dukrytė", nes nepajėgiau įsivaizduoti savęs atskirai nuo mamos, man ji buvo didžiausia laimė. Visų nuomone, tai buvau tėčio numylėtinė, jis girdavosi, kad nė karto nėra manęs mušęs, ale ot tai pasigyrimas, ane. Negalėjau pakęsti jo girto.....