Restar, gal kažką esi prispaudžisu netyčia.. arba pakeistas puslapio administratorius.
Nepakeistas
. Dėl netyčia visko gali būti, bet kad nieko nerandu... Ir kolegė negali. Užkniso. Išeisiu atostogų ir tegu pasiunta.
Įeik į puslapio nustatymus. Gal ten ne viskas gerai.
Yra buvę, kad neleido rašyti, atsakyti į žinutes. Bet neatmenu, kaip pasitaisiau/pasitaisė.
O Nuoširdukui, buvo "užgrobę" puslapį. Ir dar į € pasikėsino.
i soda keliauti pasiruosta
pagaliau isitaisiau mezginiui "lagamina" . nebaisu toki ir ant sopkutes palikt nakciai , kai dvi uodeguotosios laksto ![]()
mezginys.jpg 102,24KB
0 Parsiųsta kartų
Oi, dar prisiminiau, kad turiu menkas Lokomarin atsargas... Nes galvojau, kad kitą sykį reikės tik vėl važiuojant į Lenkiją, tai nuvažiavimui turiu, ten vietoje nusipirkčiau. Betgi dabar susivokiau, kad gali reikėti važinėjant serpantinais, o Juodkalnijoje, bijau, kad nesusišnekėsiu vaistinėje.
Ristina, ar kas nors kitas, kieno vaikai turi užsupimo problemą, gal netyčia turit atsargų pardavimui?
Turiu
mum jau nebereik. Reik tik galiojimus apžiūrėt.
Galėsiu padovanot.
Restar, kada jūs išvažiuojat? Ar ilgm?
Sveikos,
Kad namai man dar nesišviečia, laukia reabilitacija, o ir po jos bus tesiamas gydymas, del to ir sunku rast kontaktą su realybe...
Kerpena, ateinantį ketvirtadienį. Ilgiausiai, kiek įperkam, ir kiek galiu ištverti - 1 sav
. Atbūsim ir bus ramu, nebegirdėsiu zirzimo. Nes aš jau ramiausiai susitaikiau su bet kuom. Ale mano didžiausia kelionės norėtoja tik dabar džiaugias gyvenimu ir į lauką eit pradėjo, kai nušvito prieš akis tas išvykimas
.
Dar susivokiau, kad iškart po kelinės - mažosios gimtadienis. Tai parašiau kelis kvietimus jau iš anksto ... Organizavimas atrakcijų, puošybos dičkei patikėtas, man tortas ir kas ors prie jo. Išgyvensim
.
Sveikos,
Kad namai man dar nesišviečia, laukia reabilitacija, o ir po jos bus tesiamas gydymas, del to ir sunku rast kontaktą su realybe...
Šarange, kur reabilituosiesi? Taviškiai turbūt be galo pasiilgo? Ar dažnai begali aplankyti? Ilgalaikis sirgimas iššūkis ir ligoniui, ir visiems artimiausiems. Iki dabar prisimenu tą mamos lankymo jausmą... Tik nebepamenu, ką jai veždavom, kaip dažnai nuvažiuodavom, paauglė tebuvau. Tetos (mamos sesės) labai mama tada rūpinosi.
Nenuvažiavom į sodą. Pakiurksosim namie su internetu dar šįvakar - kas kelionę planuoja, kas šiaip. Reikia kažką sugalvot dičkiui valgyt palikt...
Darbuojuosi.

Aš atskyriau rankoves nuo kūno... pasimatavau... paardžiau stiprisi dėl 3 antpečių eilių- patrumpinau vis tik. Ir vėl mezgu. Tik dabar į špargalkę žiūrėt nereik





