Oi, LImit
. Kur ketinot važiuoti? Gal išsinuomoti mašiną variantas?
Turėjom mes tokią pačią situaciją prieš n metų. Susipakavom viską ir tik išsukus iš namų kiemo... lūžo pusašis. Tai ir atostogos nuplaukė, ir sočiai sukainavo, ir be mašinos likom kuriam laikui. Bet prisimenu, kad pavyko pakeisti požiūrį ir tikrai pasidžiaugti, kad tai ištiko ne kur kely lekiant ant 120, toli nuo namų. tada pasakiau sau, kad niekas man atsotogų nesugadins ir bastėmės su vaikais ir vyru visur autobusais, buvo labai smagu
.
Katuk, vis pamini kaimynę - tai nauja kokia? Nes anksčiau tik vieną kaimynę minėdavai, kol ji neišsikraustė
. Kaip tavo daržo derlius, kaip pomidorai - jau valgai?
Qqute - man pažįstama tavo aprašyta situacija, dvynių grupėje prisiklausydavau, norss tada nei manikiūro darydavausi, nei antakių dažiau
. Vos tik kas pradeda dejuoti, man absoliučiai priešingai pasidaro, nors palyginus, viskas pas mane ir sudėtingiau, ir prasčiau. Mano kolegė mėgėja, nors vaikai tik 2, nuosavas namas, nauja mašina, vyras direktorius, visai kito lygio pinigai. Bet vis kažkas negerai. Tai ji man padeda būti nuolat patenkintai, nes jau man ne fasonas tada niekuo skųstis, viskas man gerai, visko užtenka. Nors šiaip, aišku, norisi paverkšlenti, bet paprastai taip atsiitnka dėl kokių nors pms'ų ir prastesnės savijautos, tada užeina debesys ir viskas pilkai/juodai dažo. Bet jau išmokau juose ilgai nepasilikti.
Ramybės laukiant MRT, noriu tikėti, kad viskas gerai, kad išaugo taviškis ir pasveiko
. O jubiliejus - na, kad tik tokios bėdos iškentėt viešumą dėl premijos
. Pasipuoši, užsidėsi firminį čyzą
.
O mezgt nei mezgu, nei nervuojuosi. Siūlus pažiūrinėju, bet apsiraminu. Ateis laikas ir mezgimui.