METŲ mezginiai

Ristina, parodysiu, kai fotosesiją su juo turėsiu. Normalą. Ne drebančiom vaiko rankom

Toj foto ilgio nėra, todėl į plotį išėjęs atrodo. Kaklo apdirbimo nebuvo dar, išbliautė didelė atrodė ir nuo pečių krito. Sustojo į vietas viskas. Vakar apsirengiau ir supratau, kad bus vienas iš mylimų. Retai tokių turiu. Margumas natūroj išplaukęs, neužbrėžtas. Dėl to fainas. 

Plotis jo- didelis, bet siaurinau ne pagal receptą, o pagal save- daugiau nei surašyta. 

Suknelei imsiu dydį mažesnį, nes kitoks siūlas visai. 

Ristina, parodysiu, kai fotosesiją su juo turėsiu. Normalą. Ne drebančiom vaiko rankom

Tai ir sakau tebūnie, aš klystu

Pati ne kartą ir net ne du esu pasimokiusi savo kailiu. Ypač su "visiems" tinka/gražu  
Čaiką trečią kartą permezgu   pirmą kartą prisiklausiau, kad pailgintas reglanas, nieko tokio - aš atrodau, nusmukusiais pečiais/pavargusi. Antrą kartą - A formos rūbas - visiems gražu tinka, aš atrodau mažų mažiausiai septintą mėnesį nėščia
Trečias kartas, lemtingas    daugiau nemegsiu

Aš čaiką žiūriu. Noriu ir bijau būtent dėl tų išvardintų punktų. 

Summerio dyį reikia nutaikyt. Jis nėra lengvas ta prasme, kad galima ir nudidint ir numažint. Bet ir nuo siūlo kritimo daug kas priklauso. Būtent maišo bijojau, bet jį darau trumpesnį, nei originalas, bet vis tiek, kai atsirado ilgis, atsirado ir 'talija'. Nu mano talija dabar su plius  13 kg sunkai randama, bet jau ne plius 20  

Aš tai padariau išvadą, kad didesnio dydžio ir sunkaus gerai krintančio siūlo kombinacija Summeryje yra tobula ir tinka beveik visoms. 

Mano summeris deja jau prarado prekinę išvaizdą Ta cukranendrių viskozė labai jau greitai nusiburbuliavo... 

Sušalot?

Pridaviau vaiką į darželį po vasaros vėl    ( laisvė papūgoms)

Nusprendžiau, kad iš likučio ne sau dryžuosiu, bet Emiliui kažką. Kaip būna mama- dukra komplektas, tai bus mama-sūnus Fainą žalsvai pilką kamuoliuką priderino vakar vincis man. 

Sveikos,

toks įdomus oras. Būtų galima ką nors nuveikti energingo, pvz., balkoną išsimėtyt nuo nereikalingo užkrovimo, bet... kol kas ūpas neatsiradęs.  Paskui nebus laiko, ir taip užburtas ratas....

Jau imu keikti save dėl veino mezginio politikos. Rimtai, turėčiau dabar ką nors minkšto, lengo, tai kad megzčiau, kad megzčiau, o dabar kankinu pusės tonos kietą mezginį, kokias  eilutes, t.y. vieną ripso vagelę per seriją, absoliučiai be ūpo... Reikia šiandien užsibrėžti tikslą ką nors kabinančio pradėti, kad jau toks oras. 

Niuma, o tu pati dar atostogauji?

Oj ne. Aš darbuose. Ir dar kolegas pavaduoju.

Vyras atostogauja su visais bernais. Pvz., šnd tryse po Šalčininkus keliauja. Bet jau ramu man, kad nereik močiučių prašyt, kad pavalgęs, kad namie mažiau chaoso. 

Vincis pasimatavo summerį. Gerai. Ir jai, ir man. Ir ant marškinukų, kaip liemenė. Dar galvojau rankoves primontuot, bet taip - ilgas ir skirtingas vartojimas bus.

Restar, MB du balkonus per dvi dienas sutvarkė. Kad būtų vietos mano dviračiui. BET liepė siūlų maišą kažkur pasidėt  .

5 dviračiai, 3 paspirtukai, 2 riedlentės, riedučiai, šalmai.... reik garažo su namu.... 

NKuma, MB kai tvarko, tai tik perdėliojaį vietas visas sukauptas nesąmones. Pas mus toli gražu ne gėrio daugiau, nors taip, 3 paspirtukai, riedlentė, keletas krepšinio kamuolių, bet labai daug kažko/bile ko - stiklainių, jų dangtelių maišų, vazonėlių, lovelių, kartotinių dėžučių ir pan, dar gal žaislų kokių, teisa, pora supamų arkliukų, kurie nebereikalingi, net gėda vardint... Gerai, kad ilgas balkonas. Rūsys irgi užkištas. Aš dėl šventos ramybės stengiuosi nematyti.  Bet reikia  įsisukti man vienai, greičiau viskas įvyktų ir sumažėtų daiktų. 

Niuma, gerai, kad summerį priminei. Prieš ošvažiuodama į kelionę apačią nuardžiau (reikėjo patrumpinti) ir nukišau kažkur, nespėjusi sutvarkyti. Reikia susirasti, pasimatuoti ir primezgti atnarą.

Restar, aš turbūt kaip tavo vyras - kai tvarkau tai irgi daugiau perdėlioju, nei ko atsisakau. O jis, nors retai tą daro, bet linkęs labai esmingai atsikratyti nereikalingo. Todėl kartais tik pažiūriu pavargusiu žvilgsniu, kai jis paklausia ar galima išmest, ir stengiuosi neįsijausti, kad nepradėčiau gailėti. Kai ne pati mėtau mažiau skauda.

Geriausiai buvo tai kai kraustėmės. Buvau jau  baisiai pavargus nuo daiktų pakavimo, dėliojimo ir perdėliojimo naujoje vietoje. Butas jau buvo iškraustytas, liko rūsys. Vyras nuėjo ir skambina man iš rūsio - "čia tas ir anas, gal išmesti, ar dar naudosim? " Aš: - "ai, gal mesk". Nes net neįsivaizduoju, kur dar tą padėti. Baigėsi tuo, kad praktiškai visą rūsio turinį išmetė. Paskui lyg ir buvo, kad kažko prireikė ir gailėjau, bet daugumos tai taip ir neprisiminiau.

yra toks dėsnis zapadlistas

niekada neprireikė, bet jeigu tik išmesi, vos ne iškart prisireiks

Taip, taip. Iki šiol prisimenu, kaip  po antro  vaiko gimimo pirmą kartą pastorėjau. Tada dar labai nedaug, bet jau turimos kelnės neužsisegdavo. Ir kartą tvarkydamasi, išmečiau pora kelnių. Praėjo geras pusmetis, svoris savaime sugrįžo  į buvusį (ot geri laikai buvo !). Kartą kažkur ėjau - galvoju ką čia rengtis ir ieškau vienų tų kelnių. kurios dabar taip tiktų ir niekur nėra. Visą spintą išverčiau ir tik tada miglotai prisiminiau, kad lyg atsikračiau kažkada.