Aš dėl to netikrinu, kai jis meta viską. ypač žaislus. Nes aš: o gal prireiks... Nesvarbu, kad nereikėjo, kol nemačiau.
Iš viso, kai kraustomės ar kur nors važiuojam, visi pakavimai - vyro prerogatyva, nes jis daug tvarkingiau, kompaktiškiau sudeda. Ir niekaip nesupranta, kaip aš pas save mašinoj po kojom susigrūdu krepšį - su knyga, mezginiu, vandeniu.... O gal prireiks 
Laba,
Pas mus aš viską linkus mėtyt.
Mane nervina kaupimas. Na, siūlai tai ne, nenervina dar knygos.
Bet labiausia minimalistas tai vyruausias vaikas. Spinta beveik tuščia, iš 4 stalčių 2 nepilnai užimti. Visada tvarka kambary. Siaubas, koks nuobodybė ir į ką čia jis toks 
Laba, griztu 
Nors dar turbut ilgai mezginio i rankas neimsiu..ner laiko, bet pamazu isivaziuojam i normalu gyvenimo ritma.. atostogos atgyventos, vaikus is LT irgi susirinkau, persikraustem i naujus namus, snd ijunge interneta..galima gyvent, nors dar tarp deziu ir maisu, bet miela..savas kampas, savas kiemas, netrypiantys kaimynai ant galvos 
Apie metymus- nemazai ismeciau kai pakavau is senojo buto, bet dabar bedeliodama i vietas matau, kad visgi yra dar ka ismest
Einam popietines kavutes ir pietus reikes seimai organizuot, veliau jau maista organizuosiu svetimiems 
Nu aš ne šventuolė, irgi pakaupiu. Bet išmesti, prasivalyti noras užeina tik man 
. Vyras toliau gali perdėlioti arba nemato. Teisinasi, kad suvalkietis . Dėl to ir reikia prasisukti jam nematant.
Niuma, mano vyras lygiai toks. Aš net nebandau pakuoti, nes vis tiek perdarys. Ir neįtikėtinai pas jį viskas sutelpa. Sako "ne vietos nėra, o blogai supkauota". Praversavo šita jo savybė ypač, kai šaldiklyje lyg vietos nėra, o reikia dar keletą maišelių įkišti, arba kai mašinoje mes 6, vežimėlis, visų daiktai kokiai savaitei, palapinė...
O šiaip yra tekę kokio daikto pasigesti, bet labai jau retai. Neverta dėl to apsikuitus n metų būti nereikalingais daiktais. Čia aš save drąsinu .
Rasyte, nu skamba nuostabiai - savas namas. Reikia daryt tarptautinius mezgėjų meetus - Londėj, Norgėj .
Rasyte, nu skamba nuostabiai - savas namas. Reikia daryt tarptautinius mezgėjų meetus - Londėj, Norgėj
Meetas skamba gerai
O del savo namu tai jo.. nors va grizus i LT ir aplankius nuo pamatu statytus namus, jausmo jokio nebeliko.. dar turbut nuomininkai padejo ta likusi namu jausma sugadinti..kalu vyrui i galva, kad reik pardavinet ir nebesukt galvos, alia nesutinka. Ir pikta daros kokiu zmoniu yra.. gerai jei saugo kol gyvena, bet kai nusprendzia kraustytis- mano,kad gali palikt kaip kiaulide, man pikta.. Pati dabar issikraustydama keliais ejau, viska issveiciau, mb padazinejo kur atrode, kad jau nebegrazu, nors galejo to ir nedaryt, nes atgyvenom 3 metus,tai ten buvo jau normalus nusidevejimas, bet ne.. man geda nuo seimininko palikt netvarkingai (nors realiai jis net nemate kaip ten tas musu butas atrode, nes nupirko nama su mumis, tai gal apziurejo pries pirkima kokias 5 minutes). O mes kaip radom.. 
Issiliejau vadinas 
Rasyte, palaikau kiekvieną tavo žodį, aš irgi tokia...
o žinai, kaip tie nuomininkai galvoja? kad aš moku tokius pinigus už nuomą, kad gali tie šeimininkai ir valytojų firmą nusisamdyt
nors aš kiek gyvenau nuomojamuose, tai visur po savęs stengdavausi palikti viską žmoniškai, kad po manęs galėtų kiti iškart įsikelt ir gyvent.
o bet tačiau, pati, nors ir radusi pakankamai tvarkingą butą, vistiek viską dar kartą pervalau. kad taip sakant mano kvapas ten būtų
labiausiai juokinga, kaip kartą nuomotoja skundės, kad prieš tai buvę nuomininkai taip supurvino viryklę, kad ji niekaip negalėjo atšveisti. nu nežinau, su kuo ji ten šveitė, bet aš nusišveičiau pakankamai greit
jetus, kaip apsiniaukę... naktis..
gerai, kad ne ruduo
Aš net sausainių sugalvojau išsikepti, kad jau toks oras . Nes vos tik ruduo ateina, man kyla noras virtuvėje sukiotis.
Restar, geras noras. Man tai jis praktiškai jokiu metų laiku nekyla. O darbe sėdėdama irgi kojas sušalau.
Atrodo važiuojam kitą savaitę 5 dienoms prie jūros. Į Klaipėdą. Nes vyras turi pora darbinių reikalų, tai susiderinsim.
o pas mus labai graži popietė, nulėkėm į mišką pagrybaut-.....sausa, net traška, vyras juokiasi, kad grybai sudžiūvo bedygdami, tad ir nebeišlindo..nieko neradom...
tik aviečių su visom uogom kelias šakas nusilaužiau, arbatai žiemai..bet, kai žiemą kas sukarščiuoja, dažniausiai tos arbatos taip ir neišverdu... 
tada dar stabtelėjom prie upelio, vyras pusvalandį meškerę užmetė, irgi nieko per tiek laiko nepagavo, bet šiaip akys ir protas pasiilsėjo į lelijas ir gulbes bežiūrint...
mažo miestuko privalumai- keli km, kelios minutės kelio-ir miškas, ir upelis
