METŲ mezginiai

Išžygiavom abu su šaliko bendrasavininkiu fotosesintis. Man su juo labai patinka pasivaikščioti, o ir telefonas dabar jo šeimoj geriausiai fotkina . Į priekį einant jis panešiojo šaliką, grįžtant - aš . Esame sutarę dalintis. Tas žalumas grynai toks samaninis. 

Šiandien nei akelės nepamezgiau. Vakarienei buvo ... varškės spurgos  . Dičkį pas merginą vyras nuvežė, tai norėjau įdėti ko nors "martelei", t.y. abiems.

Tapuliukai tokie mielučiai, greitas ir smagus mezginys. Ale kai pažiūrėjau originalą, tai tie pilkai baltų atspalvių tiesiog dieviški   .

Direktoriuko foto tokia juokinga su tais kyšančiais virbalais .

Kerpena, nugi pasisakyk, ko dingai, kur dingai? Papasakok ką nors, o tai jau nerimas ima, kai nieko nerašai      .

Kerpena, jeigu netyčia jaut(e)i spaudimą mitybos klausimais, tai atsiprašom (moteriškai juk pasisakinėjam ir neklausiamos) tik  nedink pasakok, ką mezgi, veli, dažai.

Dabar tikrai pabaigiau bus komplektas:

 received_517505352272838.jpeg   136,69KB   0 Parsiųsta kartų

 IMG_20200304_195645_242.jpg   112,24KB   0 Parsiųsta kartų

Restar - nekalbadieniai.

Šiaip nuotaika tokia depresyvi buvo paskutiniu metu, paskui kompas darbe sugedo ir nepvyko atstatyt disko. Dar vis laukiau, gal atstatys, bet jau dabar aišku, kad ne. Kol laukiau dirbau su senu, tai ji kažkoks žiauriai sulėtėjęs, net interneto nesinorėjo leist. Praradau keletą didelių darbų. Aišku pati kalta, kad kopijų nepasidariau, bet paskutiniu metu vis pamiršdavau. Kompas visai naujas, atsipalaidavau, kad viskas gerai.

Ketvirtadienį vakare temperatūra truputį pakilo, tai leido penktadienį į darbą neit, bet pora dienų pabuvo tokia nežymi ir nieko daugiau. Tada tas karantinas atėjo. Dar negaliu susivokti kas ir kaip čia bus. Šiandien dar nebuvau darbe, bet rytoj gal eisiu, nes daug ko negaliu daryt namie, nes man reikia jungtis prie bazės. Tai man visokie tvarkos pasikeitimai dar labiau muša per nuotaiką, nieko nenoriu, kažkokia sustingus. Kai pradėjo kalbėt apie tą virusą, pirmiausiai pagalvojau, kad mirsiu tai mirsiu. Bet dabar matau, kad ir nemirštant visokių blogybių ateina - žmonės darbų nebeturi,neaišku, kaip gyvent reiks. Na, bet vis tiek karas būtų baisiau.

Kas čia dar? Svoris. Ne kažin ką numečiau. Matyt reikėtų skaičiuot, bet negaliu net pagalvot. Ir šiaip pradeda mintys lįst - kaip čia reiks maitintis - gal to nebebus, gal ano, gal pinigų neturėsim, nes vis tik brangi ta mityba gaunas,  Dar paskutines dienas lyg kepenis jaučiu, pagalvoju gal nuo naujos mitybos, bet gal namie per mažai vandens išgeriu. Darbe jau įpratus pasistatyt vandens ir gert.

Mezginio jau keletas dienų neturiu ir nesugalvoju ką megzt.

Gadget, fb "Krepšinio mokykla žalgiris"  11h treniruotė. Ryt jau ir merginą pajungsiu. Nėr ko čia atsipalaiduot   

Dar lyg gym+ irgi online turėjo vest   

Niumos fainuolis   

Restar kompanija   šalikas fainas.

Lace kažką naujo bando. Mane tai nervintų ta nežinomybė, koks gi dydis gautųs

Bet mezginiai man kaip maistas šiuo metu: nejaudina. Ta prasme, viską ragauju, bet nepasitenkinu..

Ir kažkaip ta visa virusinė situacija pradeda nebepatikti... MB grįžo tik 22 val, ir sėdi vėl dirba. Sakė, net iš Vokietijos skambina, bando rast variantą grįžimui į LT, nes Lenkija neįsileidžia.  Ir iš esmės nieks nepasiruošę, nes nežino, kaip ir kokią info pateikti, ką galima, ko ne... ir tai čia nepopuliarioji kryptis, o kas darosi Europoj, net nesinori pagalvot.

Nu žodžiu-minimalizuoju išėjimą į žmones ir guodžiuos, kad jeigu ką, mėlynas pasas leis grįžti be problemų...

Visą laiką žinojau, kad lenkai nekokie žmonės (su jais labai sunku dirbti), ši sienos kirtimo situacija tai dar patvirtino.

Sveikos,

Aš susitaikiau, kad sirgsiu

Patikėjau, kad nemirsiu

Bet ekonomikai smūgis, ekonomisto vakar komentaras, kad bus panašiai kaip po antrojo pasaulinio

Apetito ir skonio irgi nejaučiu. Visai.

Labas rytas   

Niumos mažėlis koks saulėtas vaikas   kiepka faina   

Lace kažką naujo bando. Mane tai nervintų ta nežinomybė, koks gi dydis gautųs

Katuk, jei mano tikslas būtų buvęs numegzti konkretaus dydžio tapukus, gal ir aš būčiau nervavusis, o dabar aš tiesiog norėjau “sunaikinti” 200g seniai guolyje stumdomo siūlo.   
net jeigu būtų visai nieko nesigavę, savo tikslą būčiau pasiekusi  išmest nepavykusį projektą mezgėjai tikrai mažiau širdį skauda nei naujus su etiketėm siūlus   

Antri tapukai iš pirmo žvilgsnio visai protingo dydžio gavosi, vakar Vaiva jau miegojo, tai negalėjau pamatuoti.   

Abelo, tuos oranžinius mažulius mielai tau padovanosiu   ir receptu pasidalinsiu   Antrą porą turėsi pati susimeistrauti.   Nebeturiu nei siūlo tinkamo, o ir entuziazmas juos megzti pasibaigė - vakar 2 porų gavosi smarkiai per daug...   Parašyk, į kokį paštomatą tau išsiųsti   

Oj mergai kas per nuotaikos

aukštyn nosis pirmyn papus

baigsis tas karantinas, praeis tos ligos, vasara ateis

išbrisim, žmonės dar ne iš to išbrenda

Ingriduska, o tave tai reikia karantinuoti ne nuo žmonių, o nuo informacijos šaltinių    Sirgsi (arba nesirgsi) nepriklausomai nuo to nervuosies, ar ne.  Tai geriau nesinervuok   suprantu, kad lengva pasakyti - nesinervuok. Tokia tavo psichikos reakcija į tai,  kas vyksta. Nelabai gali kontroliuoti reakcijos, bet tikrai gali sąmoningai pasaugoti save nuo informacijos, kuri tau tas reakcijas sukelia  žodžiu, mano receptas paprastas - tiesiog nebeskaityk naujienų, nežiūrėk žinių, išjunk radiją. 

Labas rytas,

 Atvažiavau šiandien į darbą, kol kas sėdžiu viena.

Lace, įdomūs eksperimentai. Aš irgi turiu kelis kamuoliukus tų veliamų siūlų, bet nieko nesu bandžius. Gal kokį galiuką kada prie veliamo daikto kaip dekorą panaudojus.

Pasaulio istorijoje tai pirmas kartas. Ne pati liga, o karantinai,sienų uždarymas. Faktas, kad ne tik eiliniai žmonės, bet ir valdžia nelabai žino, kaip elgtis.

To chaoso ir baiminuosi, liga kažkaip antram plane. Nors tik sučiaudau, jau pradedu save stebėt, gal?. Nors iš tikro tai gan dažnai čiaudau nuo visokių veiksnių

Atsikėliau ankstybėj man nebūdingoj. O kai kas visai nemiegojo...

Ką čia nuveikus...