Liniuka, jaučiuos taip biški avansu ir nevisai pelnytai komplimentus susirinkus🤭 Situacija tokia, kad mezgime aš jau kuris laiks pastrigusi, kažko vis imuos, kad rankos užimtos būtų, bet taip be didesnio įkarščio. Tiesa turiu vieną mano akims sėkmingą užbaigtuką (Girlfrend'ą), bet vis laukiau, kad gal fotiką prikelsiu gyvenimui, t. y. kortelę naują nupirksiu, bet paveikslavime irgi kažkoks rankinis užtrauktas, nors anksčiau net nežinau kas daugiau džiaugsmo teikdavo užbaigtas mezginys ar jo nupaveikslavimas. Tiek to, realiai ir telefonas mano neblogai paveiksluoja, kol nesudėvėjau tikrai būt gerai pasigirti. Paskui dar vieną mocherinukę bliūzę ir skarą alpakinę extra Tenerifei mezgiau, ten ir tikėjaus papozuoti, kas irgi gražiai nuplaukė🙈 Ai dar turiu labai mylimą skarą, visą rudenį ir žiemą drengiau, nes tokia tąsi, ripsinukė. Hamburgo siūlų fabriko išpardavime pusvelčiui pirkau babinoje juodą meriną bruolinimui ir tik vėliau apsižiūėjau, kad netinkamas megzti lygiu raštu, nes nesuktas siūlas, tad ėmiau ripsinti mega paprastą, išgalvinę skarą, į pabaigą labai blogai pasijaučiau dėl juodos spalvos (čia jau galit galvas kraipyti), bet tuo metu turėjau sunkiai sergantį labai artimą žmogų šeimoje, tai va ėmiau galvoti, kad su ta juoda neprišaukčiau kokio gedulo, tarsi nepasidavimo ženklą, ėmiau ir į padelkas primarginau. Deja, mano burtai nesuveikė...
Kaip ten bebūtų siūlas vertas aplodismentų, nė vieno pasiburbuliavimo, va ir nupaveikslavau po šitiek drengimo ir dar be pavasarinio skalbimo, bet kibti nelabai rasi prie ko.
received_361557748072451.jpeg 106,16KB
0 Parsiųsta kartų
received_2497826210429017.jpeg 100,4KB
0 Parsiųsta kartų





