Aš Volfo Bohemiją tamsų labiausiai mėgstu.
Qqciuk, kaip teisingai sudeliojai sakini. Jei tinka sistema tai tiesiog gyvenk ir negalvok.
Va taip jaučiuosi, aš turiu galvoti apie kiekius žinoma, bet visai ne apie tai kad niriu to ar ano bet negalima. Visko ko noriu galima.
Sedziu supynese,,geriu kava ir mezgu.
Šilta, kol vejas neateina įžuliai stiprus.
Reik kelt uodegą ir nešt kūnelį pasivaikščiot, alia vat kaip katė ant saulės aptingau.
[URL=http://www.radikal.ru]
[/URL]
va va Ingriduk ir aš taip jaučiuos, nes man patinka ką valgau, tas meniu man ir anksčiau būdavo priimtina, o jei kažko nu jau laaabai laabai mirtinai užsinoriu, ar šventės tai ir valgau, galvos nesuku
Gadget, ok. Ale po karantino?
Hrrr gal ir dubliavimas dings, o tai dabar lūžinėja internetas, maigau knopkes
Su tuo mezgimu gamtoje, tai man keistai gaunas, jei dar kas šalia yra, pvz. Mb žvejoja tai galiu megzti, ten ir didelių pokalbių nereikia, bet va viena sėdėt ar prie ežero, ar terasoj megzt man nelabai, skamba idiliškai, bet ne man... Tai va išsakiau mintis garsiai ir mb jau užsakė kažkokį įrengini, kad WiFi pasiektų ir lauko zonas tada galėsiu jungtis kompą/teliką ir lauke. Tai jau laukiu nesulaukiu.
Gadget, ok. Ale po karantino?
Jas jasssss!!!
Mano manymu, jei keturiasdešimt metų viską užkandi duona, tai negali atsisakyti įpročio jos valgyti per kelis mėnesius 
O jei ir užėjo nenumaldomas noras suvalgyt tos duonos riekę, tai ir gerai. Bet tik riekę. Ir važiuo toliau. O ne priimt lengviausią kelią - kimšt į save beleką.. ir belekaip.
Pririjau torto. Skanu buvo. Bet dabar dvi dienas kamuoja migrena 
Tai kitąkart, kai kils noras valgyt, ko nors ypač cukringo, tikrai atsiminsiu tą galvasopį 
Aš taip čirvinių blynų atsižegnojau, taip kvepėjo taip norėjau o paskui taip bloga buvo...o va nuo torto nieko nesidaro ;) bet aš jo ir nenoriu
Numečiau kokius 7 kg per tuos 2,5 mėnesio. Labiausiasi krito pirmas dvi karantino savaites, nes kažkaip nenorėjau valgyt. Dabar kuris laikosi maždaug pastovus +- kg. Vadinasi vis tiek per daug privalgau.
Bet vos tik pasidairau į tuo skaičiavimus, tarsi smegenis kas paralyžiuoja. jau taip tas valgyt gaminimas slegia, o čia dar viską susvert, sumatuot suskaičiuot.
Pvz šiandien pietums kepiau kiaušinienę - kiaušiniai, baklažanai, pievagrybiai, truputi sviesto. Tai kaip man ją suskaičiuoti? Taip išeina reikėjo viską susisvert kai gaminau? Tada ten kažkur skičiuoklėje surašyti ir man paskaičiuos?
Vakar kepiau obuolių pyragą šeimai, gelbėjau nuo supuvimo paskutinius obuolių likučius. Tai irgi taip kvepėjo visi namai, o dar vaikai gyrė kaip skanu. Bet atsilaikiau.
Būtų turbūt lengviausia laikyts, jei viena gyvenčiau. Tada susiplanuočiau, pirkčiau tik tuos produktus, kurie galimi. O čia sugalvoti ką visiems, o jei man tai netinka, tai ką dar sau. Žaviuosi kaip Ingriduska taip su džiaugsmu gamina dviem variantais.
Gaminu ir aš atskrai. Nu kažkaip mąstau, kad gi dėl savęs, ne dėl ko kito.
Daržovių nesveriu ir neskaičiuoju. Nesuvalgom mes jų begalinius kiekius.
Kiaušai - skaičiuoju vienetais.
Na, o pvz., mėsą/f.sūrį pasveriu, kiek apytikriai ten tas šmotas sveria. Paskui jau akys "mato" tą kiekį.
Varškė - jei pakelis 180gr., tai jau aišku, kiek bus pusė to pakelio.
mano žiniomis, naujas įprotis suformuojamas per maždaug 3 savaites. bet norma tampa po šiek tiek ilgiau, maždaug po 3jų mėnesių.
sakau iš patirties su mėsa. pirmas mėnuo buvo sunkus visaip kaip, po mėnesio vis dar susikaupdavo seilės nuo vaizdo ar kvapo, bet po maždaug pusmečio nebejaudino.
bet spėju, kad jei paslydai, tai gali vėl iš naujo pradėt skaičuot.
susikaupiau, prisiminiau, kad lauke galiu būt be maskės, ir kad turiu spravkę pasivaikščiojimui . prasiėjau tipo senamiesčiu, t.y. dar vokiečių statytu kvartaliuku. nene, nieko gražaus, nu nes rusai tai neskaito paveldu, o ir pastatai privatūs, gatvės netvarkomos. bent bent jau žmonių minimaliai. dar pakeliui pašto dėžutėj radau pranešimą apie siuntą, tai užėjau į paštą. va ten tai jo.... eilė ilgiausia, laukiam lauke, vistiek biškį bardakėlis, nu bet pačiam pašte užtrukau dvi minutes su visom apsaugom, tai kaip nors.
gavau dar maskių, galiu šlaistytis 
bet nuėjau tai tik 5 km....
dar papasakosiu.
vis dar gaunu užduotis mokymuisi. vis persiųsdavau atgal su prierašu, kad neteisingas adresas. neapsikentusi parašiau kiek ilgesnį atsakymą, kad man neramu, jog mokinys turbūt negauna tų užduočių ir kad gal galėtų atnaujinti duomenis.
plę tie mokytojai atrašė, kad jei man trukdo, neatidarinėčiau jos laiškų, o adresus jai davė auklėtoja ir ji nepajėgi sutikrinti visų savo mokinių adresų
atrašiau, kad man tai netrukdo, bet aš jai siųsiu atgal, o ji gal iškart į šiukšlinę nukreipt.
o šiaip tai galiu ir apmėtyt ją laiškais, bus paprasčiau, nei ištrinti vieną adresą ir įrašyt naują. suprantu, kad sudėtinga, pats mokymo procesas šiuo metu nelengvas, nu bet kad taip visai neįdomu būtų, ar tie jos mokiniai išvis gauna tas užduotis...
