Sveikos,
Mano Babyte buvo mezgėja.
Aš turėjau gražiausių rūbų, suknių, kurios iš Kelmės į Vilnių po parodas važinėdavosi.
Babytė mokėjo viską, siūti, megzti, gamindavo nerealiai,,išradinga tais laikais būdavo, dalyvaudavo visokiuose maisto paroduose, atsimenu kaip padarė kelmą iš Rambyno sūrio, iškepė cielas dvi vištas,,galvas irgi padarė iš sūrio, vyrišką ir moterišką, aprengė tas vištas liemenėm iš salotų,,klumpes iš sūrio irgi, pasodino ant kelmo. Atrodė man tada kaip stebuklas.
Kitais metais gulbę su didžiuliais sparnais iš cukrinės masės, o sparnų viduje,,na gulbe lyg apglebus, baltas didžiulis tortas su lelijom.
Tai va megzdavo ji visada ir dažniausiai man, o aš visada prie šono vyniodavau siūlus nuo babinų, po kiek liepdavo.
Megzt ji manęs nespėjo išmokyti. Tik tas akis kaip uždėti,,geras, išvirkščias kaip išmegzti, bet man virbalai nelipo, slidinėdavo siulai, paleisdavau akis,,vašelis buvo patikimesnis.
aš pati vašeliu išmokau nerti ir kaip Lace apnerdavau viską kä rasdavau, nosinukus, rankšluostukus, net naktinių savo padalkas, sijono padalkas irgi su siuvimo siūlais Nr.10.
Su vašeliu nunėriau ir megztinius kokius 5 ir visus nešiojau ilgai ir net pagyrų sulaukdavau. Būdavo taip, aš nuneriu kūną, o Baba atnarą primezga ir kaklą gražiai prikikliuoja megztą.
Su kaimyne ir kartu klasioke abi per Top 20 MTV Hit rankdarbiavom ji mezge aš nėriau rūbus.
Baba mirė, kai man buvo vos tik 17 suėję.
Kiek visko būtų primokiusi.
Dabar pripažįstu nemoku nei vašeliu gerai, nei virbalais.
Tokia nei ryba nei miasa esu.