Kai mokykloje reikėjo megzti šaliką, mokytoja nepatikėjo kad pati numezgiau, nes klasėje niekas nemokėjo, o aš jau mokėjau.
Mes dar per darbų pamokas eidavom daržo kasti ir šaligatvių šluoti.
Kaimo mokykla neturėjo normalaus darbų kabineto mergaitėms. Berniukai turėjo cielas dirbtuves. Su visokiom staklėm. O mes nei siuvimo mašinų anei orkaičių. Pf, net vanduo buvo atjungtas kabinetuose.
10oj klasėj miestelio mokykloj biškį siuvau ir kepiau. Bet būdavo truputuką gėda, nes klasiokės mokėjo daaaug daugiau
Labos, pargražinot į senus laikus, mano mezgimo mokytojos - krikštamotė ir jos sesė, abi senmergės, gyveno viename bute ir daug rankdarbiavo, net mezgimo mašiną namie turėjo, tokį didžiulį metalinį gargarą. Kaip suprantu, iš to ir gyveno. Aš tais laikais labai dažnai pas jas būdavau paliekama, tai kaip šiandie pamenu, kaip slapčia bandžiau siūti su siuvimo mašina, tai privėliau siūlų, nulaužiau adatą, tada kūma pasakė pradėk nuo virbalų, įbruko į rankas labai gražius morkinius siūlus ir griežtai kontroliavo, kas kart padarius nesamonę liepė ardyti, bet kas keisčiausiai, kad neatbaidė, mezgiau ir mezgiau...
Iš darbų pamokų pamenu siuvimą, maisto gaminimą, bet mezgimo ne. veliau jau eidavau į moksleivių namus į kažkokį mezgimo burelį, va tada prasidėjo megztinių mezgimas, mokytoja buvo labai faina, temdavo mums visokius žurnalus, leisdavo mūsų fantazijai lietis. Pamenu, kad sakė, kad mokino išvirkšią akį teisingai megsti, neva ne taip kabinu, tai irgi atsisėsdavo šalia ir vis stabdydavo, kad ne taip darau, kaip šiandie prisimenu, sako dabar pasikankinsi, bet paskui eis kaip iš pypkės😃nors dabar reiktų pasitikrinti ar tikrai gerai aš ją mezgu, jei kada iki kokių filmukų deeisiu.
Tiesa vakar žiūrėjau tą tetą, tai kaip patiko man ta jos futbolkė, kad nors imk ir ardyk, ką aš ten pradėjus ir megzk, tik man tame filmuke pritrūko paaiškinimo, kaip ten tas kaklas ir pečiai trumpintom eilėm formuojamas, paskaičiavimus supratau, bet kur ten apsisukinėti nelabai.
Mane mama nuo mezgimo atkalbinėdavo, kad nesąmonėm neužsiiminėčiau, kantrybės nebus. Tai megzt pradėjau normaliau, kai atskirai gyvent išėjau.
Nors 12oj klasėj krikšto mama padovanojo Didžiąją mezgėja ir žalius siūlus iš kurių sau pirmą ilgą su rombų raštu megztinį nusimezgiau. Ir nešiojau ilgokai.
Paskui kitas mezginys jau buvo raudonas. Į darbą nešiojau. Ir trečias- kai Viliaus laukiausi - didėjantis užmetamas megztukas su šniūreliu rišamas- Lokio pėdos raštu ant pilvo ir iki vidurio rankovių, i viršus gerom akim. Nuo šito ir prasidėjo pastovus mezgimas.
Aš irgi neprisimenu iš mokyklos mezgimo. Naktinius siuvom. Su herbais keitėmės ir metalofono pagaliukus tekinom. Daugiau nieko nepamenu, pas mane atmintis kaip pas žuvytę 
O šiaip tai mokykloj daugiau siūdavau nei megzdavau. Čia jau mama šiek tiek padėdavo. Kai pagalvoju, tai drąsi buvau. Siuvau net kostiumėlius O labiausiai patikęs siūtas daiGtas buvo kuprinė. Iš dirbtinės odos ir senų džinsų. Mokykloj jaučiausi baisiai originali ir madinga su ja
Katuk, nu nežinau kaip ten suskaitei, ar kaip aš surašiau, bet atvirkščiak jaučiuosi gyvenimo apdovanota.
Turėjau nerealią Babytę, apskritai tikrai tevai, tetos, mane visi mylėjo ir lepino, net smarkiai per smarkiai.
Megzt neišmokau ne todel kad galimybiu nebuvo, noro nebuvo, nes viskas ka noredavau budavo mygom numegzta ir paduota.
Siulu pas mus buvo irgi visada, nieks nesivargindavo ardyt senu. Nebent spalvos tos o ne kitos prisireikdavo.
Darbu pamokos buvo
Mazgimo šalikas, pirštine, kojine
Viska numezge baba
Nerimo tik salikas ir apnert servetele.
Siuvom ziyrsta, sijona anr gumos ir naktinius
Virem irgi daug, labiausiai isimine kaip veuuuu dabar taip vadinamas Benedikti kiaušinis, tuomet marškinėliuose.
Mes 1 trimestra keitemes su berniukais, jie mokesi nerti ir gaminti, o mes batarkes prijungineti ir deginti ant lentutes visokius drugelius😂
Pagalvojau kad studentavimo laikais laisvai megzdavau nežiūrėdama į mezginį (po suolu), o dabar nebemoku 
Nu kai mums per darbų pamokas megzt reikėjo, pirštinę, kojinę tai megzt aš jau mokėjau...jau buvau ir persuktas akis išsiaiškinus. O šiaip tokių rimtų pamokų neturėjom. Arba eidavom i gėlynus, aplinką tvarkyt, piešdavom, kas ką nori veikdavom. Su berniukais nesikeitėm.Ksžkokius siūlus vyniojom. Atsimenu klasiokė tokį gražų kiaušinį susuko tai gavo velnių kad neteisingai, kad kamuoliukas apvalus turi būt
Va, atsiminiau, eidavom į Vernitą vyniot siūlų nuo ričių į kamuoliukus. Su tokiais panašiais rankiniais siūlų vyniotuvais, kur ir dabar turime pačios. Dar maistą gamindavom tikrai. Mokyklos aplinką tvarkydavom. SU berniukais irgi keitėmės, bet nepamenu, ką veikėm.
Panašu, kad nuo darbų mokytojos pomėgių užduotys priklausydavo.
Memuarai 
Megzti išmokau pirmoje klasėje. Mokė mama. Numezgiau megztuką iš močiutės verptos baltos vilnos, beveik visą. Sustojau ties puse antros rankovės, ir mama išardė.
Nerti irgi mama mokino.
Močiutė mezgė tik pirštines ir kojines. Sunku jai buvo, nuo melžimo rankomis išklaipyti pirštai buvo. Močiutė mokino duoną minkyti
Didžioji mezgėja namie buvo. O nuo penktos klasės prenumeravau SIEVETE. Puikus žurnalas!
O dėl namų ruošos pamokų, tai apsikeitimo.. kmmm... Išsireikalavau. Iki tol nebuvo tradicijos. Ir jooo, berniukų dirbtuvės buvo kur kas geresnės nei vienoj mokykloj mergaičių kabinetas. Bet 5-6 klasėj buvo kita mokykla. Ten namų ruošos kabinetas buvo pusė tikro namo, su svetaine. Mokė siūti, virti, stalą dengti. Kita pusė namo buvo dailės studija. Ooooooooo kaip buvo gerai! Abi mokytojos, dailės ir namų ruošos, buvo senos ponios su smetoninėm tradicijom.
Man tai labai faina skaityt tuos prisiminimus
Ingriduska-soriuks, jei ne taip apsimiegojus perskaičiau 
parsinešiau siūlus, galvą plausiu vėliau 
truputį nusivylimas - tai, ką mano monitorius rodė kaip pilkai mėlyną, realybėje tikrų tikriausia pilka. 
spalvos gražios, bet kai lūkestis kitas.... 
96BFCDCA-96CB-4BD7-9AB2-FEDE9DA97885.jpeg 142,17KB
0 Parsiųsta kartų
