Didvyrės išgyvenusios karantiną darbe, nežinia po kiek laiko nelaistytos.
Vėl nieko nemezgu, tai nors gėles rodaus 
Restar, jei dar darysi blenderiuotų braškių uogienę, gali paturbinti, pavirdama su anyžium. Nu nerealus skonis gaunasi. Esu bandžiusi su mėta, irgi skanu, bet su anyžium skaniausia.
Kerpena, nori pasakyt nelaistytos per visą karantiną? Ar vistik kažkas buvo užsukęs paliet?
Nu pliurpet matau...
Granola gamindavau pagal Nida Degutienę.
Skani ir saiko jai ner, sėmkos,,narkotikai gryni🤣
Kodėl niekas nesakė, kad išsipildziusios svajonės turi išvirkščią pusę.
Spekit ar maciau jura šiandien, aišku ne, tik girdžiu. Nutimo vejas, nustojo lyti tai proga dirbti.
Ryte kuoliukai prie įvažiavimo kasami buvo ir dar nebaigtas šis darbas, nes pas architektą lekem, grize greit vėl dirbti. Vyras zole trimeriu pjovė.
As Pinotexu terasa, rubu džiovinimo stulpus nudaziau, tada grebli i rankas ir zoles grebt.
Nebereik nei zingsniu nei saulelydzio, akeles merkiasi .
Va svajonė prie jūros, aš sau jūra sau🤣
OI, Ingridushka, vaizdžiai pasakoji, negaliu 
. Nu bus kaip tikriem pajūriečiam. Ale svarbu žinai, kad šalia 
.
Anyžius tai nebūtinai visiems patinka. Man,a išku, smalsu būtų išbandyt, bet nežinau, ar dar pirksiu virimui. Įdomu, ar aviečių šiemet bus, nebuvau miške, nemačiau. Užpernai be galo daug buvo, galėjai rinkt ir rinkt. Vyšnių dar nuosavų kažkiek bus. Juodus serbentus tai vyras pernai gausiai išgenėjo, šiemet visai mažai bus - kitais metais gal atsigriebsim.
Man vien oras prie jūros patinka. Pušynas. Net ir nedirbama nebūtinai kasdien prie jos einu, kai ten būnu. Bet vis tik kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi šituo mūsų sprendimu. Net ir apie maudynes tik kokį rugpjūtį pradedu galvoti (anksčiau- per šalta). Bet šiaip tokia smegenų pravalymo būsena pajūry visada.
Kerpena, nori pasakyt nelaistytos per visą karantiną? Ar vistik kažkas buvo užsukęs paliet?
Buvo, buvo. Kartais moterys paeiliui eidavo dirbt, pati vieną kartą darbo kieme mašina stačiausi, tai užėjau palieti. Bet buvo ir gana ilgų tarpų, kai niekas neliejo, jau buvau susitaikiusi, kad nerasiu. Dvi numirojo ir pamerkti lapeliai, kurie jau buvo šaknis išleidę ir net vaikai per karantiną susiformavo, bet vienu metu vanduo baigėsi. Kaip tik tada, kai užėjau, dar vienas atrodė lyg gyvas, bet ir jis neišgyveno.
Niuma man irgi patinka.
Mes abu asfalto vaikai.
Vyrs iš Pietinia Šiaulių rajoniuką, aš iş dajgiabucio 3 auksto
Mums viskas nauja.
Ir sienus grebt, ir pievas pjaut ir kuoliukus kalt ir terasa dazyt.
Oras pajury kitoks ir tikrai kartais vien zinojimas kad ji uz 500m nuteikia pakyletai.
Reik zoliapjoves.
Nebrangios ir neprastos.
Ka rekomenduotumete?
Buvo, buvo. Kartais moterys paeiliui eidavo dirbt, pati vieną kartą darbo kieme mašina stačiausi, tai užėjau palieti. Bet buvo ir gana ilgų tarpų, kai niekas neliejo, jau buvau susitaikiusi, kad nerasiu. Dvi numirojo ir pamerkti lapeliai, kurie jau buvo šaknis išleidę ir net vaikai per karantiną susiformavo, bet vienu metu vanduo baigėsi. Kaip tik tada, kai užėjau, dar vienas atrodė lyg gyvas, bet ir jis neišgyveno.
Covid 19 aukos 
Niuma man irgi patinka.
Mes abu asfalto vaikai.
Vyrs iš Pietinia Šiaulių rajoniuką, aš iş dajgiabucio 3 auksto
Mums viskas nauja.
Ir sienus grebt, ir pievas pjaut ir kuoliukus kalt ir terasa dazyt.
aš irgi asfalto vaikas iš daugiabučio 3 aukšto
Bėda ta, kad vaikystėj dar buvo- runkelių hektarai, svogūnų arai, 3 sodai, kaimas su girdomom Nemune karvėm ir šienais. Tai too geero atsikandus, norą atmušę, dėl to į sodų pusę žiūrėt nenoriu na, tik ant pievos kavos pagert galiu
Bet, aišku, čia jokia taisyklė, dauguma tuos runkelius ar svogūnus, ar sodus-daržus ravėjo ir kitiems į kraują įaugę meilė žemei. Man to nėra. Išinstaliuota tokia programa
Ne į temą- vakar anytai pripirkau visokių pastiprinimų širdžiai, o sau magnio pamiršau- blauzdas traukia. Nuo vaikščiojimo ir didesnio kiekio vairavimo paskutiniu metu. Va, šnd link Pakruojo judėsiu. O vakare į funkcinių diržų treniruotę pirmą kartą eisiu- liepos mėnesiui užsiregistravau. Jei patiks- lankysiu pastoviai.
O aš kaimo vaikas-runkeliai, bulvių laukai, šienai, daržai, krosnies kūrenimas-nieko nebenoriu. Vaikystės vasaros dar miške labai nemažai praleistos uogaujant, paskui nešdavom priduot-vargo laikai buvo, visi rinkdavom ne kokiam daiktui ar kam, maistui, be to tiesiog neužtekdavp 2 mokytojų algos prasimaitinimui, atostoginius taupydavo. Dabar miškas man su tais vargo laikais asocijuojasi, nebenoriu ir kojos uogaut nekeliu :)Tuo labiau, kad aplink ten tik mėlynės auga, o aš jų nė nemėgstu
Kartais būna užsimanau namo, tada MB sako pamiršai kiek darbo apie namą? Atnoriu iš karto
Nu aš irgi kaimo vaikas su visais tais pačiais atributais, tik uogas rinkdavom tik sau. Virdavo uogienes trilitriais . O grybus tik per sunkmetį nepriklausomybės pradžioj rinkom ir pardavinėjom su broliu, bet ne dėl to, kad nebuvo ko valgyt (visgi savo kiaulės, vištos, karvės, daržai), o kad savų pinigų turėtume. Dar labai rinkau vaistažoles, dar vasarom ten kažkokios privalomos praktikos buvo kolūky, paskui dar sandėly dirbau 14 m, kad užsidirbčiau. Aišku, viskas užknisdavo, bet labiausiai apie miestą svajojau, kad nereikėtų per purvynus klampoti (kai mama mirė, persikraustėm iš miestelio pas močiutę į vienkiemį, tai man iki autobuso tekdavo ir per arimus paklampoti...), tai tie purvini batai labiausiai vertė svajoti apie miesto šaligatvius. Ilgai ilgai nenorėjau jokio kaimo, kol pramušo link 40 . Bet ne darbo pasiilgau, o gamtos ir savo šio bei to- krapo, petražolės, svogūnlaiškio, pomidoro, serbento... Galvoju, kad mūsų tinginių sodas tam visai optimalus. Nei kiek ten nepersidirbu, o kur suneksni darbai - vyrams pavadovauju . Labai norėjom sodybos ir dabar pavydžiu tiems, kas turi, nes daugiau visokių augalų ten gali sukišt, bet paskui apeit... Ne, ne, supratom, kad mes per dideli tinginiai dideliu ūkiu rūpintis. Nes kai savo, tai turi rūpintis, ne kur dėsiesi....
Žoliapjovės nepatarsiu, mes su laidu kankinamės su Makita kažkokia. Prieš tai Bosh buvo, kol nenumirė. Jūs turbūt benzininę pirksit, tai savaeigę būtinai.
