Dublis.
Recepto dabar nerandu, net nepamenu iš kur ėmiau
Va, kažkas panašaus
Karališka agrastų uogienė
2 kg „išdarinėtų“ agrastų,
2 kg cukraus.
Šiai uogienei tinka tik nesunokę uogos.
Agrastus nuplauti, nuvarvinti, peilio pagalba nurinkti uogų kotelius ir „uodegėlės“. Kiekvieno agrasto šonelį įpjauti išilgai, išimti sėklytes. Paruoštas uogas užpilti cukrumi, pamaišyti, palaikyti kol indo dugne susikaups skystis. Šį nusunkus nuo uogų 5 min. pavirti nugraibant susidariusias putas, vėl supilti ant uogų. Palaikyti kol sirupas atvės ir vėl pakartoti procedūrą. Paskutinį kartą kaičiame puodą su agrastais sirupe. Virsime neilgai- tik apie 10-15 min., kol agrastai ir sutirštėjęs sirupas taps gintarinės spalvos.
Darbo gana daug, bet ir pačias maloniai nustebins rezultatas: gardžiai kvepianti, puikiai atrodanti ir tikrai verta karališko vardo uogienė.
katuk, kaip tavo sveikata - praėjo ta alergija, ar kas ten buvo?
Mane vis dar iššūkiai visokie išjudina.
Visada mėgau dviratį, jaunystėje jis buvo pagrindinė transporto priemonės namai-kaimas, bet paskutiniais metai labai retai važinėju. Visų pirmądviratis stovėjo tokiame rūsyje, kur man nesinori eiti, antra, vienas sūnus norėjo kažkada važiuoti ir niekaip negalėjo parpūsti padangos - nusprendėm, kad kiaura arba ventilis sugedęs ir niekas nebesirūpino juo. Be to dar vyras pametė to rūsio raktą. Bet šiandien jis susimylėjo pasiskolinti raktą iš kaimyno, o kitas sūnus su nauja pompa sugebėjo pripūsti padangą. ir aš išvažiavau. Vyras prigąsdino nevažiuoti toli, nes neaišku, kaip ta padanga laikysis. Tai važinėjau savo gatve ratasi, kas visai neblogai, nes prieš gerus metus padarė ten dviračių taką ir visame rate, tik vienas šviesoforas tėra. Iššūkis buvo nuvažiuoti 20 km.
Kojas aišku labai labai jaučiu, rytoj matyt dar labiau jausiu. 
Kerpena, ale ir šaunuolė, gerai, kad randi tokių iššūkių, kurie išjudina.
Agrastų niekada neturim pakankamai. Esu virus su avietėm ir su apelsinais, abi skanios. Girdėjau, kad ir trina bei šaldo žmonės.
Trumpas atostogėles labai užskaitau 
.
Ingrida, tas paveikslukas - kaip herbas ar iškaba jūsų "Laimės debesėlio" sodybai 
..
Sveikata... nu nėr 100 proc gerai. Bet nėr ir blogai. Kadangi kavos negėriau, maisto irgi stengiaus kokio visai paprasto, tai jaučiuos mieguista ir silpna. Bet neaišku, ar dėl dopingo trūkumo ar dėl kažkokios tai reakcijos. Veidas kaip būt nusvilęs saulėj, net lūpas skauda. Ir kaip sumušta. Bėrimų ar dėmių nėr, nebent viedas kiek raudonesnis nei įprastai.
Bet visi tie pojūčiai tokie nekonkretūs, neaišku, kam juos priskirti. Palauksiu dar rytojaus.
Padariau dalį su vyšnių lapais, o dalį sutryniau į šaldiklį. Galvoju, gal ryt poryt nuvažiuoti prisirinkti tai karališkai. Katuk, ačiū už receptą.
Jurgitak, o kokia čia su vyšnių lapais?
Kerpena!! Oho!
O aš šnd vienos pėdos nepriminu. Gal susiję su vakarykščiu pasivaikščiojimu 
Tiesiog traukia lyg mėšlungis vos ant žemės pastatau. Tikiuos ryt pėdalus spaudyt galėsiu 
Jurgitak, kaip įdomiai -su vyšnių lapais. Pirmą kartą girdžių. O ką su tais lapais darei?
Sauja vyšnių lapų viriau vandenyje (3 stiklinės) 5 minutes. Išgriebiau. Į tą nuovirą sudėjau 5 stiklines perpjautų agrastų. Turėtų būti su išimtomis sėklomis, bet aš palikau, tingėjau bovytis. Dabar 12 valandų palaikysiu. Rytoj dadėsiu 7 stiklines cukraus ir virsiu 15 min.
Kažkada labai mėgdavau obelų ir vyšnių lapų arbatą. Prisirinkdavau kaime lapų ir sumaišydavau lygiomis dalimis.
Niekada gyvenime nepagalvojau apie vyšnių lapų arbatą. Reik pasidžiovinti ir pabandyti.
Šiandien tokią mandrą mėtą parsivežiau - šokoladinę - jau džiūsta. Žiemos vakarais, mezgant labai gerai.
Labas rytas, vienos mandrystės čis šokolafinės mėtos.
Uogienės Karalaičių
Kerpena dėl dviračio tao wau,,super duper.
Kaip tavo svoris, kiek besveri.
Manau kad išsijudinai dabar tai jau krenta normaliai.
