METŲ mezginiai

Čiurlionkėj matematiką tikrai žemesniu lygiu mokina, negu VJG, pvz. Vieni mokosi iš vadovėlio su pliusu, kiti be.  Iš esmės, ne kad ten kokia labai dailininke dukra taptų, norėjau ją ten leisti (t.y. norėjo tai ji pati, o aš sau ieškojau argumentų už), o kad nepapjautų jos matematika kokioje kitoje mokykloje.  Visgi skirtingi tie žmonės ir jų smegenys. Atrodo, dvyniai, tą pačią gerą mokytoją pradinėse turėjo, o vienam su vėjeliu matematika sekėsi, kitai - padėk dieve... Tai iš dalies pritariu dėl skirtingų mokymosi lygių. Tai nuo kada gi ten, lyg 11 kl ar  10 ir pradeda profiliuotis, rinktis lygius.  Dičkis mokėsi tuo aukštesniu ir matematiką, ir fiziką, bet paskutiniam pusmetyje liepė rinktis žemesnį.

Pati bandau suprasti, ką noriu pasakyti . Turbūt tai, kad jo, matematika reikalinga visiems. Bet gal kai kuriems lėčiau ir paprasčiau (ir mažiau temų) paaiškinus matematiką būtų geresnis rezultatas ir tikrai sugebėtų tai naudoti gyvenime, negu bandant sukišti daug gilių žinių ir nuolat skalpuojant, o galų gale sužlugdant per egzaminą.  Stebiu vėl tą pačią dukrą. Pradėjau nuolat kartoti, kad ji turi gerus smegenis ir tikrai gali suprasti matematiką. Gal buvo kokios lengvesnės temos, kai tikrai pati suprato, net be papildomų tėčio aiškinimų (o kiek ašarų dažnai būdavo namie dėl to ....), gavo geresnius pažymius, pati patikėjo, kad tikrai gali suprasti ir išmokti. Per paskutinį nuotolinį kontrolinį netgi 10 gavo - laimingiausias žmogus tapo!  O kai nesiseka, nemato prošvaisčių, tai ir stengtis dingsta ūpas. Žodžiu, labai reikia gero priėjimo prie vaikų, o kas gi turi laiko su jais cackintis. Ypač, kai kokių 30 vaikų klasėj, o temų kalną išeit reikia... Žodžiu, nesibaigianti tema. ir ne, aš tikrai nežinau, kaip tai padaryti geriau, tik tikiu, kad reikia ieškoti būdų ir juos rasti, o ne stebėti rezultatų blogėjimą ir nieko nedaryti. Valstybės lygiu.

O dėl anglų - nu tiksliukai gi ir kompiuterastai . Tiksliau beveik visi kompiuterastai dabar, visokie video, youtube ir t.t., tai natūraliai nuo mažumės ta anglų. Nereikia būt filologu. O vat kitos kalbos jau, matyt, lengviau tik filologams sekasi . Arba moksliukams.

Smalsute, o man vat niekas nieko nepatarė, kai buvo laikas rinktis profesiją, net pykau kažkiek - leido rinktis, ką tik noriu. Aišku, su savo pažymiais viską ir galėjau dar tada rinktis. Ir sūnus mūsų nei klausia, nei mes žinom, ką jam patarti, Išskyrus tai, kad jeigu jau mokėsi vidurinėj, tai būtų gerai gauti atestatą. Nors aš nieko prieš profesinę buvau po 8 klasių, bet kur tau.  Jau tada aiškėjo, kad mokytis jis nenori.  

Smalsute-nu koks geras! 

Nu vat jei gerai sekasi anglų k.  ir informatika, tai kurį profilį patartumėt rinktis?

Aš tai manau, kad esu ten, kur ir turiu būti.

norėčiau būti diktore, bet aš ne Jurgaitis, taip gražiai nepapasakočiau, kodėl   bet jeigu mane sugrąžintų į tą pasirinkimo momemtą-netapčiau ja. Dažnai leidžiu sau pagalvoti, kas būtų, jeigu būtų. Bet labai aiškiai suprantu, kad būčiau ten pat ir tokia pat ar tai reiškia, kad gerai pasirinkau  

Ai ne, prisiminiau-rinkčiausi kitą rašinio temą per egzą   bet tai nereiškia, kad gaučiau kitokį pažymį ir nestočiau matematikon.

beje, rašinius man sekėsi rašyt. Ir patiko. Todėl turbūt nelabai žinočiau, kurį profilį pasirinkt. Ir būčiau dėl to labai nelaiminga..

Ir niekaip nesuprantu, kaip galima nesuprast matematikos  . Paprastos.

Kaip galima mintinai deklamuoti kokią nors poemą, bet nesugebėt prisimint daugybos lentelės. Juk už atmintį atsakinga ta pati smegenų sritis.

Restar, jei jam reikės, baigs jis vidurinę ir 30-ties suaugusių mokykloje. Susišvies ir perlaikys egzaminus kitais metais. Gi būna visokių gyvenimo viražų.

Ankstesnėje darbovietėje per 17 metų nebuvau susidūrusi su bendradarbių depresija, o šioje per porą metų jau gal 3 dėl depresijos išėjo iš darbo. Atrodo ir išsilavinę, ir gerai uždirbantys, bet vat įvyksta tose smegenyse reakcijos, kurias sunku suvaldyti.

Katuk, smegenys neišsaugo informacijos, kuri neįdomi. Nevisiems galioja, kad reikia mokytis, dabartinius vaikus būtinai reikia sudominti. Pastebiu, kad ir aš, dažnai skaitau kokį straipsnį ilgesnį nei 2 pastraipos ir ties viduriu pradeda darytis neįdomu, tada numetu tą straipsnį. Beveik visada perskaitau  visą jei tai būna pateikta su humoru.

Tai o kaip plę, nustatyt, kurios krypties tas vaikas? Ir kada ateina tas nustatymo periodas? Ką daryt su tais, kurie kaip Ingriduska, neturi siškios krypties?  Vyresnės klasės turėtų būti profiliuojamos, bet nesutikčiau, kad matematiką išvis išmestų.

Labai labai matosi, kur vaidina išsilavinęs aktorius, o kur toks neseniai iš gatvių šlavėjų parėjęs.

Na, bent jau nuo 9 klasės profiliavimas nepakenktų. Ir net buvo toks mano laikais. Tik kad humanitarams nebuvo jokio palengvinimo   . Tiesiog tiksliukams padarė papildomas pamokas.

Dėl išsilavinusio aktoriaus labai sutinku. Bet išsilavinimas neapsiriboja matematika.

Dažnai klausau lingvistikos ir neurologijos mokslų profesorės T. Černigovskjajos paskaitas. Neeilinis intelektas, išsilavinimas, akiratis, iškalba ir t.t. Bet ji pati sako - "mane galit į verdantį aliejų kišti, matematinių skaičiavimų aš nepadarysiu. Nes nemoku, nemokėjau ir nemokėsiu. Be to, man ir nereikia mokėti. Tą labai gerai atlieka kompiuteriai ar skaičiavimo mašinėlės. O mano darbas yra visų pirmiausia užduoti teisingą klausimą, o paskui interpretuoti kalkuliavimo rezultatus. Be šitų gebėjimų gerai ir greitai skaičiuojantis tėra tik "lietaus žmogus"  - jis gali greitai ir tiksliai atlikti matematikos veiksmus, bet neturi žalio supratimo, ką daryti su rezultaiais. Pvz. yra suskaičiuota, kad smegenų nervinės ląstelės su visais savo atsišakojimais sudėti į vieną "siūlą" nusitęstų tiek ir tiek km. Na ir kas man iš to? Ką man daryti su tais skaičiais? Ar tai kaip nors paaiškina, kaip žmogaus smegenyse gimsta mintis?".

Tą patį galima pasakyti ir apie mezgimą. T.y. net ir teisingiausiai apskaičiuota Čiapajevo konstanta dar negarantuoja, kad mezginys ant manęs guls taip, kaip reikia, ar tiks taip, kaip aš tai įsivaizdavau.
Taip, teisinga konstanta darbą gali palengvinti, bet geram mezginiui numegzti reikia daug daugiau, nei ta išspręsta lygtis su vienu nežinomuoju. O dažnai apsieinama ir iš viso be jokio sprendinimo. Tiesiog intuityviai susidėlioja viskas.

Pati bandau suprasti, ką noriu pasakyti . Turbūt tai, kad jo, matematika reikalinga visiems. Bet gal kai kuriems lėčiau ir paprasčiau (ir mažiau temų) paaiškinus matematiką būtų geresnis rezultatas ir tikrai sugebėtų tai naudoti gyvenime, negu bandant sukišti daug gilių žinių ir nuolat skalpuojant, o galų gale sužlugdant per egzaminą.  Stebiu vėl tą pačią dukrą. Pradėjau nuolat kartoti, kad ji turi gerus smegenis ir tikrai gali suprasti matematiką. Gal buvo kokios lengvesnės temos, kai tikrai pati suprato, net be papildomų tėčio aiškinimų (o kiek ašarų dažnai būdavo namie dėl to ....), gavo geresnius pažymius, pati patikėjo, kad tikrai gali suprasti ir išmokti. Per paskutinį nuotolinį kontrolinį netgi 10 gavo - laimingiausias žmogus tapo!  O kai nesiseka, nemato prošvaisčių, tai ir stengtis dingsta ūpas. Žodžiu, labai reikia gero priėjimo prie vaikų, o kas gi turi laiko su jais cackintis. Ypač, kai kokių 30 vaikų klasėj, o temų kalną išeit reikia... Žodžiu, nesibaigianti tema. ir ne, aš tikrai nežinau, kaip tai padaryti geriau, tik tikiu, kad reikia ieškoti būdų ir juos rasti, o ne stebėti rezultatų blogėjimą ir nieko nedaryti. Valstybės lygiu.

Į dešimtuką.

Kaip galima mintinai deklamuoti kokią nors poemą, bet nesugebėt prisimint daugybos lentelės. Juk už atmintį atsakinga ta pati smegenų sritis.

Atsimenam tai, kas mums įdomu.

Eilėraščius turbūt kelias valandas nesustodama deklamuočiau. Ir mokykloj išmoktus, ir vėliau. B.Brazdžionio "Per pasaulį keliauja žmogus" įsiminiau vieną kartą išgirdus mokytoją deklamuojant, ir vieną kartą perskaičius namie.

R. Kiplingo "If" moku trim kalbom. Ir t.t., ir panašiai. Ir nė vieno iš jų nezubrinau. Tiesiog perskaičiau, patiko, skaičiau dar, ir įstrigo mirtinai.

O va daugybos lentelės neatsimenu, nors į gabaliukus mane kapok. Nes neįdomu.

Kažin kodėl aš po šiai dienai žodis žodin prisimenu antrą Niutono dėsnį, nors fizikos nekenčiau  

O šiaip tai manau, kad matematikos reikia net ir menininkams jau vien dėl vingių pagilinimo. Tik ta matematika galėtų būti labiau žemiška ir gyvenime pritaikoma. Dalį keisčiau į ekonomikos pagrindus, kurie tikrai gyvenime pravers ir finansinį raštingumą suteiks. 

Iš univero laikų labiausiai įstrigę ir iki šiol prisimenami dalykai buvo būtent tų dėstytojų, kurie kuo daugiau pritempdavo teoriją prie praktikos. Teorinę mechaniką lankydavo net tie, kurie į kitas paskaitas nevaikščiodavo. Atrodytų kokia nuobodybė. Ir tikrai ji tokia būtų pas dėstytuvą teoretiką. O mums dėstė žiauriai fainas, su visokiom istorijom ir pavyzdžiais, kiekvienam sakiniui rasdamas palyginimų iš gamtos ar kitų gyvenimiškų dalykų. Labai gerbiu tokius dėstytojus ir mokytojus, bet deja jų yra vienetai visoj sistemoje... 

Tetezza, tai pagrindų mokymasis mokykloj ir išlavino tos lingvistės gebėjimus. Tai ką tu rašai, kad ji sugeba ir yra matematinis mąstymas, sudėtingų uždavinių sprendimas. Matematika neapsiriboja vien skaičiavimais.  Ir mokykla neruošia skaičiuotojų, ar lingvistų, ar medikų, ar rašytojų.

Mokykla ir ne cirkas, kad reikėtų kažkuo sudominti. Ir tai nėra specialybės, profesijos rengimas. Tai yra pagrindų mokymas. Lietuvių kalbos gramatika irgi sudėtinga, taisyklių daug, ne visos protu suvokiamos, nekalbu jau apie teksto analizes. Ar tikrai man reikalinga bus ateity tų eilėraščių mokymasis ir dar žinojimas, ką poetas norėjo tuo pasakyt? Taip! Nes tai mane lavina, aš pradedu mąstyti!! Tampu šiek tiek protingesniu, nei pirmykštis žmogus. 

Tikrai nesutiksiu, kad reik sumažinti matematikos programą iki minimumo. Nes nebus ir poetų tada, anei medikų. Gal kiek per sudėtinga tie cosinusai, algoritmai, bet plę, žinokit labiau abiturientai nemoka soręsti tekstinių uždavinių, ten, kur reik pagalvot, sudėliot sistemą, padaryt išvadas. Va ko jie nemoka, ir čia net ne matematikos programos problema.

Yra puikių specialistų ir neturinčių aukštojo išsilavinimo. Ir nemokančių sudėtingų skaičiavimų. Bet išlaikyt egzaminą galima su matematikos pagrindais. Tikrai.

Ir dar, iš tų, kurie neišlaikė matematikos, kitų egzaminų rezultatai irgi nėra džiuginantys. Nebent anglų. Ta prasme, geriau nei gimtoji  tai tipo, jiems įdomu tik kiti dalykai? Nejuokinkit. Ne matematikos programa kalta.

Beje, mano dukros gi ne pagal lietuvišką programą mokės 11-12 klasėj. Ir profilį rinkos. Gamtos mokslai. Ten yr ir matematika. Normaliai taip. Beje, ir visi krūviai nemaži. 

Mano teta buvo fizikos mokytoja. Labai puiki, gavusi net metų mokytojos vardą.

Ir rašė eilėraščius. Keluas knygutes išleidusi.

Tai vienoj knygutėj yra netgi skyriukas su eilėmis apie fizikos dėsnius. 

Apibendrinu:

Pagrindai nuk daželinuko

Susirūpinkim mokytojų rengimu

Ir kažkur ten 15toj vietoj programos pamažinimas.

Ir nedarykim iš mokyklos cirko. Ir taip jau aplink vien cirkas.

Aj, beje, prisiminiau. 

Tarptautiniam  bakalaureate ekonomika ne prie tiksliųjų mokslų, t.ty. ne prie gamtos (aha aha, matematika yr gamtos mokslas ) ji prie socialinių mokslų..

Katuk, nieks ir nesako, kad reikia cirko. Reikia sudominti. Mokykla ir mokytojai turi prisiderinti prie kartos būdo, jei nori rezultatų.
Paklausk savo dukrų, kokios pamokos joms buvo įdomiausios. Tikrai pasakys, kad tos, kur mokytojai papasakodavo įdomių istorijų, kur mokytojai sugebėdavo diskutuoti. 

Nu matematika yr tikslus mokslas, kokios diskusijos  

Mano dukroms įdomiausios ir buvo matematika. Ne dėl diskusijų, bet mokytojo vaidmuo tame ne paskutinis. Dėl to ir sakau, kad vienas iš pagrindų yr mokytojų rengimas.

Mokytojai turi sudomint, o mokiniai turi mokytis. Neturi būt sugromuliuota viskas, biškį reik ir galvelę pasukti. Paskaityk  tą straipsnį, ten irgi kalba apie tai, apie šiuolaikines pratybas, kur nieko nereik galvoti ( kalba apie pradinukus). Ir kad minimaliam balui per egzą užteko 7 klasėje įgytų matematikos žinių.