Laba diena
pagaliau po truputį grįžtu į realybę - tašės dėžės išpakuotos, keli skalbimai prasukti, lyg visai nebuvo tų nuvažiuotų 6000 km, šiaurės elnių ant kelio, baltųjų naktų, kvapą gniaužiančių fijordu vaizdų, maudynių ledinėje Norvegijos jūroje, pasivaikščiojimo šiauriausiame Europos taške 3 valandą nakties šviečiant saulei...
Nereali kelionė gavosi
Įdomiai diskutuojat.
Labiausiai pritariančiai galvą linksėjau Katuko ir Nitės mintis skaitydama. Aš už tai, kad į mažas galveles sudeti kuo daugiau fundamentalių žinių, jos tikrai didina smegenų tūrį, plečia akiratį ir suteikia pasirinkimo laisvę ir galimybes. Užaugę žmogeliai patys atsirinks, kurias žinias "įdarbinti", o kurias palikti kampelyje trūnyti.
Niekada nesigailėjau baigusi sustiprintą fizikinę-matematinę klasę. Nors mokiausi aukščiausiais balais, bet tikrai nebuvau labai stipri fzikė ar matematikė lyginant su klasės gurdragalviais tiksliukais bernais. Studijuoti pasirinkau psichologiją, labai nuostabu buvo, kad pirmuose kursuose turejome nemažai tiksliųjų mokslų paskaitų - ir aukštąją matematiką, ir statistiką, ir logiką. Tada pykom ir purkštavom, įsijautusios į priplaukusių psichologių rolę, o dabar suprantu tų mokslų prasmę - mane iš tiesu žavi suvokimas, kad viskas yra susiję, kad socialinius reiškinius gali pamatuoti matematiniais įrankiais, gali prognozuoti, vertinti tikimybes, koreliacijas ir viską išreikšti skaičiais.
Esu labiau humanitarė, man patinka dirbti su žmonėmis, gilintis į jų elgesio psichologiją, sugebėti juos įtakoti. Bet taip pat kaifuoju nuo excelio, kai sugebu jo pagalba "susiprogramuoti" įrankį, kuris man padeda "žmogiškuose" darbuose. O Pitagoro teoremą, apskritimo ilgio formulę, tas pačias proporcijas naudoju tikrai dažnai mezgime.
Ar galima apsieiti be jų? Turbūt taip, bet man patinka suprasti ką ir kodėl aš darau.
Labai į temą filmukas apie mokyklinį cirką ir pasirinkimo laisves - https://youtu.be/sVzpofZCYv4