Nors aš ir tipo matematikas, bet irgi toli gražu nesu pasiekusi to "dzen". Bet mane sužavėjo to straipsnio autoriaus mintys, kam reikalinga mokytis, kokia iš to nauda, ir kad ne ten ieškome prasmės mokykloje. Iš tiesų, kodėl apie matematiką labai dažnai išgirsi-kam ji man- o apie kitus dalykus ne. Nes iš tikro, kai pagalvoji, daug dalykų nepanaudoji niekada gyvenime.
Ir kad svarbu, jog visos institucijos sąveikautų procese. Ir kad tie žmonės, kurie dirba tose organizacijose ateina iš tų pačių mokyklų su ta pačia nuostata 
žodžiu super nupiešė visą paveikslą. Ir tai padarė literatūriškai gražiai. Perspjovė žurnalistus. Netgi įtarčiau, kad autorius visai ne matematikas.
Mezgimo fronte 24 cm pusės kūnelio. Smagiai ir gražiai. Jaučiu pasitenkinimą visame procese, dėliodama, skaičiuodama, čiupinėdama...kaži 'dzen" pasieksiu 
net ir kažkokį konspektą radau 
Ir jo minčiai, kad nereikia ieškoti pritaikomumo, o mokytis nesigilinant, kam to reikia, vien tam, kad tave tai visapusiškai praturtins, nepritariu. Tai veikė mūsų laikais, autorius turbūt irgi nebe jaunuolis 
Dabartiniam jaunimui reikia pagrindimo ir atsakymų, kam to reikia. Dabar gyvenimas visko pilnas, visko siūlo. Jei nesuvoksiu, kur tai galėsiu panaudoti gyvenime, tai ir nueisiu paviršiumi, o tuo metu geriau pasirinksiu kažką kitą. Pvz. žaisti kompiuterinius žaidimus, nes iš jų gausiu įgūdžių, kurie esant penkiolikos atrodo daug labiau reikalingi ir pritaikomi gyvenime 
