O pas mus bruknės visiškai neinamos uogos
Kai vyro tėvai tik atsikraustė į šitą vietą, kur dabar gyvena, gal pirmą ar antrą vasarą, žinojo miške vietas kur gausiai bruknių buvo tais metais. Prisirinko tada patys ir dar visiems draugams ir giminėms - kam pririnko, ką pakvietė uogautis. Tai pas mus turbūt dar ir dabar kokį stiklainiuką rastum taip ir nesuvalgytų, nes vaikai tai iš tolo nevalgė.
Vėliau anyta dar kelis metus siūlydavo ar uogauti važiuot, ar net priuogavus duoti, bet jau nebeėmiau.





