Lydyti spirgučiai man bezbožnai skanu, bet tik su vienu daiktu - troškintais raugintais kopūstais. Ir būtinai prie jų lietinių blynų
o mes be nieko kai mama lydydavo kabliuodavom abi 
gal su duona retkarčiais
o paskui abiem bloga būdavo 
Qqte jau vaikystėje keto propagavai 
Nu musėt tas mano prigimty yra visad mėgau mėsą su daržovėm tik, duoną ar bulves tai jau tėvai versdavo valgyt, sakydavo ką čia kaip vilkas be duonos
cepelinus su sese dalindavomės - man mėsa jai tarkis
Mums irgi sakydavo - valgai kaip vilkas mėsą be duonos.
Prisimenu kartą tėvai ar tai iš kaimo gavo, ar tai nusipirko nemažai mėsos. Mano sesuo dar nedidelė, atidaro šaldytuvą ir sako:
- Oho kiek mėsos, bus galima valgyt ir be duonos!
O mano du vaikai koldūnus vienu metu taip valgydavo - vienas mėsą, kitas miltines dalis.
Labas rytas
Viskas aišku jau gimstam kitokie
Tie spirgai su taukais ant duonos, man buvo žiauriausia, klaikiausia kas gali buti maiste.
Nors tevai valgydavo, mego, cepsejo.
As buvau ta kur valge tarkius, koldunu marškinius, kopustus nuo balandeliu.
Nu va dabar radot apie tai ir net brrr, o va,tas pyragas slyvu is minciu neiseina.
😂
Sveikos,
slyvinis pyragas ir mane persekioja, užvakar net vyrui sakiau, reiks kepti, ir vualia, vakar per pietų pertrauka stovi bendradarbis po langu su slyviniu pyragu😁sakė mama kepė, tai tikriausiai ne koks Niujorkinis, bet tikrai gerulis.
Ingriduka, stipriai apkabinu, kaip fainai tu ten viską sudėliojai į lentynėles. Žaibas - ne moteris.
Restar, dėl situacijos, nelabai galiu ka pasakyti, kol kas Lt nematoma, kaip rizikos šalis, bet kiek ilgai neaišku. Nelabai ir aš beseku, tą situaciją, nes jei tik pradedu gilintis, tai susinervini. Pvz. vienoje mokykloje reikalauja, kad vaikas liktų namie, net jei kas iš namiškių turi peršalimo simptomų, užtat darželinukų tevai gavo pranešimą, kad vaikai su lengva sloga sr kosuliu, bus priimami į darželius. Tai kas yra lengva sloga, kosulys?
Katuk, juokiausi iš tavo Ikėjos sutapatinimo su paauglio kambariu. Nu kaip pirštu į akį.
Šiandie laisvadienis. Sėdžiu su kavute ant kalniuko. Pūkinė liemenė - pats tas. Sveikas rudenėli.
O tie taukai ant duonos, man vienas iš vaikystės skanėstų. Kurį beje visai nesenai naujai atradau. Būtent vokietė pavaišino, bet ji dar juos ten pagerina obuoliais ir kitais priedais...
o aš atsiverčiau pažiūrėjau į tą pyragą, galvojau gal galima keto pritaikyt ir užverčiau, receptas seilėtekio nesukėlė
man pats skaniausias pyragas su slyvom man trupininis berods-padui sviestas ir miltai sumaišyti , tada varškės įdaras, ant viršaus slyvų sluoksnis ir vėl tais trupiniais apibarstytas
jaučiu mėginsiu kažkokią ketoversiją jo pasidaryt turėtų gautis 
Ir Ikea ir paauglio kambarys-labai pažįstama ir taiklu.
Spirgai-buvo. Ar valgiau? Jo. Ar skanu? Nežinau. Aš buvau iš tų vaikų, kurie labai nemastė, skanu ar ne. Tiesiog valgiau viską, kas paduota. Nevalgiau per daug, t.y. nekimšau be saiko, bet ir alkana nevaikščiojau. Tiesiog nesureikšminau maisto. Buvo dalykų, kurie taupomi svečiams, tai va tie viliojo. Pvz skilandis. Retai darydavo ir be rimtos progos nepjaudavo.
Ir dar propaguodavau protarpinį badavimą būdavo gauni ryte pusryčių 7 val. Mokykloj valgyklos nėr. Po pamokų važiuoji į muzikos mokyklą, grįžti 19 val ir tik tada vakarienė.
Bet miltinių gaminių iki šiol nemėgstu. Sausų. Visokių ten blynų. Ir pyragai man turi būt purūs, lengvi drėgni. Kaip kad tas slyvinis. Beje, netikėtai pavaišinau būsimą žentą o jis toks prie šefų/virėjų sakė, kiaušininė tešla. T.y. kiaušinių daugiau nei miltų. Tai va, matyt dėl to ir skanu.
O aš iš tų, kur galėdavau visą dieną prasimaitinti tik duona ir obuoliais, ir dar vandeniu su uogiene . Čia tai, ką pati sugebėdavau susirasti. Nei šaldytuvo atsidaryt, nei kokio puodo dangčio pasikelt "nesugebėdavau", grįžus iš mokyklos. Bulvės irgi mano meilė. Jau kaip aš jų norėdavau besilaukdama... Tai vienas dvynys žiauriai bulvinis . Nors šiaip nebrokyju nieko. Duoną su bulvėm ir miltais mažinu sąmoningai ir ilgainiui nelabai pasigendu. Šiandien pusryčiams buvau užsimerkus sorų kruopų, ale patingėjau virt ir kramtyt, tai nusprendžiau, kad bus prancūziški pusryčiai - arbata su slyvų pyragu . Paprastai čia man ne maistas, tik ant viršaus po viso valgio. Labiausiai tame pyrage man tos keptos slyvos patinka .
Kapseika, man tik įdomu, kaip situacija būtent Vokietijoj - ar augantys skaičiai, ar ne. Nes gi Lietuviai be izoliacijos neįsileidžia, grįžusių iš Vokietijos. Vos tik atšauks tą izoliaciją, iškart skirstų mums mašinos... Ale pati pasistengsiu pastebėti dabar.
Šiandien esu svarstymuose, ar nusipirkt kokią bile kokią mašiną už kelils šimtus eur, pavažinėt ir parduot paskui, ar nuomotis kokiam mėnesiui ar pan?
smelčių (taukus su juoda duona ir svogūnais) vagydavo senelis. Nemėgau. O va tas kresnikes, sutirpius taukus tai jau mėgau ir aš....
Pyragams ir saldėsiams abejinga nuo vaikystės.Augau pas senelius vienkiemy, tėvai savaitgaliais atvažiuodavo, atveždavo kažko saldaus, na, ko tais laikais buvo- vaflių, meduolių, sausainių.. Tai vaflių pertepimą iškrapštydavau, tik patį vaflį valgydavau... Ir dabar tas saldumas per dantis eina
Ir torto namuose nesuvalgom, nė visai mažiuko...
Man būdavo keista, kaip uošvis su vyro broliu atsipjaudavo po kokį ketvirtadalį torto, o paskui dar magaryčių...
Bet mėsytės reikia.. galiu ir be bulvių, ir be duonos..tiesiog rūkytos dešros galiuką nusilaužt, ir vieną...na gerai, gerai, dar pomidoru užkąst
Restar, abejoju, ar situacija gerės einan gilyn į rudenį... 
O tai Lietuvoj taip ir nepasitaiko jau parvarytų? Juk, manau, tas perekūpas irgi 100 proc. garantijos negali duot.. 
Restar už bile kokią bile kiek registruojant taršos mokesčio sumokėsi. Nuomokis.
