METŲ mezginiai

Transliacija

Ingriduška, uch gyvenimėlis, nesibaigiančios atostogos 😍mėgaukis!!! 

Šiaip tai jaučiu nervą, ryt i darbą. O darbas toks neapibrežtas pareigybėse, lIke, užduotyse. Biški supranti, biški,ne, trys vadovai visi su savo matymais, o as darau, perdarau nu bet kaip nors. Ne amžiams juk. Apskritai kažkoks periodas kai atrodo kad ir darau ne taip viską, net maistą, ir tikrai dažnai ima ir nebepasiseka koks patiekalas. Ir negraži sau, ir senstanti, ir tokie visokie nepasitenkinimai egzistenciniai randasi galvelėj. Nu ir kas kad sulieknejau, vistiek kunas negrazus, nors tikrai tai iki siol ir net dabar kai paanalizuoju, tai neturiu jam jokiu dideliu priekaistu,,netobulas, bet savas. Ir atrodo visko tiek nemoku. Nemoku bendrauti tinkamai,,dirbti uzsideganciai, nemoku greit pagauti sukurio, idejos, letos reakcijos mano. Neturiu skonio interjerams o dabar jais uzkrove rupintis, tiksliau turiu bet savo, neatitinkanti tu standartu. Man tie pilki , kapučino jau skersai gerkle. Vienodi iki apsišikimi bet saugūs. Nemoku derinti rubu, todel kai ne visi jie su manim, dalis jų liko LT, todėl man sunku apsirengti kas dien vis kitaip, stilingai, ofisiniai, nenobuodžiai,,jsunatviškai ir t.t., o pirkti irgi nesinori. Žodžiu kad ir kaip būtü va ateina tokiu bangu su nepasitenkinimu savimi, būtent savimi. Ir as imu dar labiau ilgetis savo pajurio, zoliapjioves, savo matymo ir savojo suvokimo stiliaus, jaukumo, gerumo. Noriu būti kiek kitaip, dabar ima spausti smegenis chaosas darbinis ir išsiderina mano vidus. Išdimaudžiau.

Ei, Ingriduška, baik tu kelti sau kartelę!

Esi puiki, tik nepulk iš saves čia ir dabar kažkokios naujos moters lipinti.

O be to prisimink, kad į darbinę avantiūrą leidaisi ne būtinybės vedina, nepatiks, visad gali atsitraukti😉

Ingriduska-kažkaip viskas labai pažįstama... tai gal tai tiesiog stresiukas dėl pasikeitimų.

Tau šiek tiek yr pliuso, nes dirbi, t.y.nebelieka tiek laiko toms visoms asmeninėms godoms godoti  

Kaip nuo to gelbėtis? Nežinau, turbūt vieno stebuklingo recepto nėra.

Dar vienas pliusas, kad išeinate į žmones, nesėdite užsidarę, kaip nekurie..

O šiaip-viskas praeina kažkada. O kokia bus naujo sezono pabaiga, gyvenimas parodys

Baigiau žiūrėti Poldarką ir nemezgiau vieną kojinę.

Kam patiko Poldarkas, turbūt turėtų patikti ir šis, bet terandu 4 serijas kol kas https://kinokong.org...ezhda-2018.html

Labos,

Ingriduk, tai ką tu rašai - man taip suprantama. Mudvi abi tokios iš netobulų ir nuolat savim abejojančių serijos. Aišku, įveikiam viską, bet kiek tas sukainuoja...Pastebiu, kad tam tikrais periodais tai nutinka. Žiūrėk, kitą dieną net nebeprisimeni, kad ten negero buvau prisigalvojus. Tokios esam, tokios ir mirsim , tik reikia išmokti sau pasilengvinti gyvenimą šiek tiek.  Perdaug negalvoti, pailsėti, pamylėti save. Man dažniausiai nuo durnų minčių fizinė veikla geriausiai gelbėja. Dar tokią knygą apie savivertę psichologė rekomendavo, radau tik bibliotekoj, pradėjau, nu kol kas atrodo, kad labai gera. Galėsiu parekomenduoti, jeigu pasiteisins.

Savaitgalis paskendęs gėrybėse... Beveik 2 kibirus bruknių pavyko perrinkti, liko dar 1 kibiras ir dar kibiriukas kokių 2,5 litrų... Vakar dar grybaut išvažiavom, bet vėlai, patikrinom savo pora vietų, vienoj jau keli metai beveik nieko nerandam, bet diedai vis važiuoja ten. Šiemet pasakiau - viskas, daugiau nebevažiuosim, geriau tą laiką skirti naujų vietų paieškai. Kitoj vietoj radom kiekiu nemažai, bet patys dar nedideli, bedygstantys. Na, bet kiek neradom, tai vyro brolis kompensavo - pridėjo mums iki pilnos pintinėlės. Pomidorų dar prisivežiau, stovi dėžės, reikia dorot... Žodžiu, šią savaitę vakarais ir vėl nepamegsiu. O tušti stiklainiai iš sodo vėl persikraustė namo . Na, guodžiu save tuo, kad šiemet padirbėsiu, kitąmet galėsiu pašvilpaut. Paprastai porai metų užtenka, kai prisigaminu. Kitais metais net nesvajoju, kad tiek rastume bruknių. 

O taip Restar, taip ir yra lyg ir getai viskas, bet praplaukia srovės ir kitokios. Ir tai nėr blogai, juk negali būti pelke užžėlusia, surūgusia. Vat ir keitaliojasi nuotaika, kaip srovės, kaip bangos, vis ką atneša, kažką nusineśa.

Abejojanti natūra mano buvo ir matyt taip liks jai. Kompleksuota irgi,,na nors pripažįstu kad kompleksų vežimu vežk.

Va ir mokausi ir iš knygų ir iš gyvų pavyzdžių, kažką išmokstu, kažko nepayksta, kažkas vėliau ateina.

Trūksta prigimtinio naglumo, ar to prigimtinio savivertės pajautumo, jo neišgalvosi, neišsibursi. Yr arba ne.

Bet reziumuojant, tai juk jokia kitokia būt nelabai ir norėčiau. Noriu tai savos versijos, geresnės, labiau tvirtos bet savos, jokios kitokios.

Ir nors ir labai faina žinot kad va ta ar ana turi savybių kurių man reikėtų, bet būti ta ar ana juk ir nesinori. 

Medituoju ties i interjerais.

Ofisiniais.

Visai įdomūs dabar sprendimai.

Vakat po pliažo prasukom pro pardę, prisipirkau cukinijų, aguročių, baklažanų, pomidorų vietinių, dailių.

Prisigaminau troškinio ir pietum jau jo pavalgiau.

Skanu buvo. Su kokoso pienu, su čiliuku, su avinžirnių makaronais.

Tada kavos su desertu,,bananas apačioj,,o viršuj kokoso pieno ir šokolado kremas.

Soti ir laiminga.

Lauke 29°C

Biure kondiškė gelbėja, reiktų iki gėlių paėjėti bet supkuksiu.

Nors gal eisiu.

Miegu naktim gerai, bet kiek sapnuoju, tsi sunku ir suskaičiuot, kokius 5 sapnus net ryte nubudus galiu papasakoti.

Nu va, man tu atrodai ir daug drąsesnė ir naglesnė (gerąja prasme) ir šiaip visokia kokia -esnė. Bet savi kailiniai vis tiek mieliausi, kokie jie bebūtų .

Aš tai ką tik prisipirkau auskarų internetu. 4 poras  . Prieš tai penktadienį iš Ali užsisakiau 3. Nes vasarą pateriojau 2 poras, savo mėgstamiausių miniukų. T.y. po vieną, bet tai kas iš tų likusių... O vakar buvo paskutinis lašas, nes miške lazdynas užsikabino už ausies ir nusviedė kažkur dar vieną, kolegės dovaną ir visai mėgstamą. Ir ieškok tu adatos šieno kupetoj tarp pernykščių lapų... Tai nusprendžiau nieko nelaukti ir apsirūpinti, kad būtų ne tik ką mėtyti, bet ir nešioti. Neprabangių, paprastų, einamų, kad ir miegot galėčiau su jais.

Labas, skūras matuojatės lygjnatės?

Ingriduska-o Kijeve laiko juosta ta pati?

Man rektų kažkaip miego režimą susitvarkyt. Naktim sėdžiu ilgai, dieną miegu...

Su mezginiu pasistūmiau, bet pritrūko naktinės valandikės iki nugaros užbaigimo. Tada jungsim viršų ir gaminsim atnarą, žiūrėsim koks vaizdelis. Bandžiau trikampę apykaklę. Bet man vis sunku pataikyt, tai gylis tai plotis netenkina, tai pati atnara. O tada rankovės. Dar apmąstymuose iki galutinės idėjos. Trumpesnes ilgesnes su raštu be rašto....

Auskarų turiu vyro pridovanotų auksų, bet kažkaip kartais norisi biškiuką kokio cinkelio, nes tie auksai labai jau klasika. Alebet kur man nešiot tuos cinkelius....vistiek pagrinde džinsiukai+ maikiukas. Bet man taip nieks nepatinka ir netinka   ir apskritai-šiuo metu nėra jokio poriekio jokiems rūbams/batams ar kitiems garderobo elementams. Nu ot atėjo laikai-visko turiu   kaip Kerpena ​ 

Labas

Man tai jūs visos fainos ir naglesnės ir kuklesnės ir biškį trydos ir šaltą protą turinčios.

Ir aš pati sau faina tokia kokia esmi, nors netobula visai.

Nedamiegitas baisus- visi namų vyrai išsikraustė iš proto ir naktį blūdino. Pradedant Simu baigiant gyvuliu.

Rudeniui atėjus ikyrios mintys apie mezginius puola, va ėjau vaikščiotis tai visokie modeliai galvoj sukas- kardiganai, liemenės, suknelės. Kardiganai ypač

Savo storulio jau žemiau uodegos turiu, bet šiandien ko gero miegosiu vietoj mezgimo