Kai darbe imi nevaldomai verkti, ar kas kart leki vemti, tada kolegos atakuoja klausimais, pagalbos pasiūlymais... O jų susitarimas, kol kas niekam nesakyti.
Galiausia ji nebepatempia tempo, dingusi koncentracija, tada savigrauža. O ir kelyje, su tokia savijauta - ne kas.
Naktimis panikos atakos.
Gal tegu išsiverkia keletą dienų namie.
O ir įkalbinėt, stipriai nereikėjo, daugiau padrąsint, kad niekur tas darbas be jos nedings.
Tikriausiai gydys tik laikas.
Jau grasinuos priverst gerti ajarų arbatą, mama mums vaikams duodavo.
Dėkui, Restar, apie psichiatrą nebuvau pagalvojusi.





