Aš nemezgu visai... Yra tik kokia dovaninė kojinė pradėta. Auliukas kažkur mėtosi, bet gal dar vasarą pradėtas
. Realiai, tai ir nežinau, kur megzt, nes ant kėdės prie stalo, tai mažai malonumo, o ant sofos - pernelyg kenčia nugara
.
Dar biškį liko konservavimo (taip, bruknių galiukas
, žalių pomidorų ir citrinų džemas, pomidorai savo sultyse) . Ir dar noriu šią savaitę grybaut nuvaryt iki sodo vėl
. Aš niekaip negaliu suprasti, kad vyras mieliau renkasi darbus sode, o ne išlėkt į mišką. Aišku, man tobula - vaikai nenorėjo važiuoti, buvo jiems duotas ilgas darbų sąrašas - grįžom ir radom namie viską padarytą. Vyras liko sode tvarkytis, o man beliko gastroliuot po miškus
. Supratau, kad man tai: 1) didelė aistra ieškoti ir rasti; 2) patenkinamas vienatvės poreikis. Realiai, tai vienintelė galimybė pabūti vienai. Net su vyro broliu, kurio aistra dar didesnė, visai nieko, kad pintinę paneša ir savo vietas parodo, bet vis tiek pats didžiausias malonumas nutiko, kai išsiskyrėm
. Tada nereikia dairytis, kad nepasimestume, o galiu mintyti savo mintis. Grybavimas apskritai duoda man labai daug pamokų apie gyvenimą. O vyrui, pasirodo, labiau patinka valgyti
. Nors kai grybaudavom kartu, tai atrodė, kad patinka. Bet sakė, kad euforijos nejaučia. O aš jaučiu
.