Seebas yra vilkešeris.
Idėjų tai turiu
Reik šaliko tokio pilko dičkio
Visai norėčiau megztinio kokio
Bendrai tai megzt proceso noriu labiausiai
Matyt norisi nervų raminimo, meditacijos,,virbalai ramina.
Virtinukai pas mus iš vis negyveno.
Jei varškėtukai tai virti
Jei kepti tai varškėčiai
Ežiukai tie per tarką
Lazankos tai miltai vanduo iškocioti supjaustyti, Vilniuj jie skryliai
O tie su įdarais,tai su mesa koldūnai
O visi kiti Pyragiukai ir visokie pagal norus
Su varške ir mėtom
Su kepenikėm
Su varške ir š.rūkymo šonines kūbiukais, pyragiukai pusinukai vadinos.
Su uogiene, bet tik tėvas juos mėga
Su aguonų įdarų Kūčiom
Mes iš vis nieko iš miltų nevirdavom tik koldūnus. Ir tai retai 
o šiaip man kepti varškėčiai skanu o visi tie virtieniai skryliai ežiukai ne. Net koldūno skanu tik mėsa
Tėtis irgi nemėgsta tai dėl to ir negamindavo.
Didžiausias vaikystės siaubas zacirka vakarienei kai tėčio nebūdavo
Šimtą metų zacirkos nevalgius. Vyras dar kažkada santuokos pradžioje yra viręs. Be tai kokia nesąmonė sveiko maisto požiūriu 
.
Aš irgi nesąmonę šiandien dariau tuo požūriu, bet buvo skanu ir pasiilgta. Po sultinio liko virtos mėsos, tai sumaniau virtų bulvių cepelinus. Su varške ir ta mėsa. Nemažai krakmolo... Ale gal to ir reikėjo laimės jausmui sugrįžti. Biškį pamezgiau net.
Buvo reikalų, tai susiskambinom su kolege. Na, sako, dar naktį tai nesam skambinęsi 
. Bet jau kai užeina intensyvumo periodai, tai nutinka ir taip...
Šiaip patirtys nesulyginamos, žmonės nesulyginami. Esu turėjus įvairiausių sudėtingų patirčių, dar daugiau atsakomybės - už didelius pinigus, už 15 žmonių kolektyvą, tikrai kitos mano reakcijos buvo. Bet nenurašykit manęs dar .
O man zacirka vaikystėj buvo vienas mėgstamiausių patiekalų.
Nors, kiek žinau jų irgi visokių rūšių yra. Ten kažkaip su kiaušiniu plaka, leidžia per tarką, dar kažkaip. O mano močiutė darydavo labai paprastai. Įsipildavo į bliūdelį miltų, truputį vandens ir makaluodavo pirštais, kol pasidarydavo tokios draiskanos ir nelikdavo sausų miltų. Tada į verdantį vandenį ir pavirdavo. Valgydavom kaip sriubą su pienu.
Mano mama irgi tokią virdavo
Zacirka yra taip kaip tu Kerpena rašai
O tokia su kiausiniu tešla yra leistinių
Man iš miltinių gal labiausiai patikdavo skryliai. Mes vadindavom lazankėm. Su dviem padažiukais: spirgučių ir varškės/kiaušinio.
O aš kadangi miltinių nemėgstu, tai retai ir gaminu tas negalioja makaronams
Katuk, kas čia per varškės/kiaušinio padažas?
Mes virdavom skrylius - rombo sausainio formos. Ir ežiukus, iš tos pačios tešlos tik perbrauktus per tarką. Skrylius valgydavom su sviesto ir grietinės padažu, o ežiukus su spirgučių. Ir tik taip, jokiu būdu ne atvirkščiai
Antra diena nenustoja lyti,skiriasi tik lietaus intensyvumas.
Bet nešalta.
Skrylius ir vadinom skryliais,tie per tarką-ežiukai,abeji valgomi su sviesto-grietines padažiuku
Virti varškėčiai
Kepti varškėčiai
Koldūnai
Jokìų kitokių virtinukų nevirdavo
Dar žemaičiai verda kleckus-cepelino dydžio su pjaustyta šonine,ir valgo su rūgpieniu.
Čia mano senelio labai mėgiamas patiekalas
Ta zacirką,pas mus vadindavo kunkolyne,ir tie kleckiukai tai tokie tvirti,tešla kaip skryliams,kokio dydžio sugnaibai,tokie ir kleckiukai,kuo mažesni,tuo skaniau
Tos leistinės tai labai nemėgau...
Pas mus kaime virdavo kleckelius. Tarkuotų bulvių tešla, kaip cepelinams, tik padarydavo tokių kūčiuko dydžio rutuliukų išvirdavo vandeny ir valgydavo užsibalinę pienu irgi kaip sriubą. Dažnai, kai virdavo cepelinus, pritarkuodavo daugiau bulvių ir dar tų kleckelių papildomai išvirdavo. Kartais net kartu su cepelinais. Ir kai cepelinus suvalgydavo, tai dar tos kleckelių sriubos su pienu.
Arba net ir be kleckelių. Aš vaikystėj labai mėgau tiesiog to skysčio, kur virė cepelinai įsipilti su pienu. Pvz pietums cepelinai, o vakare pasišildai tos sunkos su pienu. Ypač jei dar pastovi su cepelinais, tai tokia tiršta gana būna.
Beje, kūčiukus ir vadino kleckeliais.
Dar žemaičiai verda kleckus-cepelino dydžio su pjaustyta šonine,ir valgo su rūgpieniu.
Čia mano senelio labai mėgiamas patiekalas
Mano didžiojo vaiko mėgstamiausias maistas, bet turi būt kleckai su varške, šonine ir peletrūnais. Be peletrūnų, tai ne kleckai O jų dydis (kaip ir cepelinų 
) priklauso nuo gaspadinės rankos dydžio
