Tereza oj 
Džiugu kad atsirado
Tai jau. Aš va po keturių nevalgymo parų ne tik gyva, bet ir sveika. (Harpija mano nusprendė patyrinėt pasaulį ir per balkoną iššokus nulėkė nuotykių ieškot. Tai aš kiekvieną naktį su prožektorium keturiom po parką ir aplink mašinas bei šiukšliadėžes daviausi. Ir tik jai atsiradus susivokiau, kad per tą laiką nė kąsnio burnoj neturėjau.)
Gyva tai gyva. Ale bet kiek nervų ląstelių prarasta. Stresiukas tai ne į sveikatą.
Bet džiaugiuosi nuoširdžiai, kad atsirado. Kai pamačiau, net nepatikėjau, kad ten taviškė.
Pati grįžo, ar radai kur vargšiukę?
Man tai atrodo, kad fizinė ir psichinė sveikata labai glaudžiai susijusios ir viena nuo kitos tiesiogiai priklauso.
Jei ant dūšios negera, jei rankos nekyla imtis mėgstamų veiklų, jei smegenis spaudžia neigiamos mintys, tai ieškai nusiraminimo maiste. Nes kol kramtai, tau saugu ir gera. Aišku, kad po to vėl krūva neigiamų emocijų.
Tai negalioja ekstremaliom situacijom, kaip kad Terezzos atveju. Nors iš kitos pusės tai yr tiesiog suskoncentravimas į kažkokią svarbią veiklą -t.y. mylimo augintinio paieškas.
Ne kiekvienas ieško to nusiraminimo valgydamas. Bet tai tik rodo, kokie mes visi skirtingi.
Liniuka, raugas atidėtas. Reikia tik sugalvoti, kaip perduoti.
Gyva tai gyva. Ale bet kiek nervų ląstelių prarasta. Stresiukas tai ne į sveikatą.
Bet džiaugiuosi nuoširdžiai, kad atsirado. Kai pamačiau, net nepatikėjau, kad ten taviškė.
Pati grįžo, ar radai kur vargšiukę?
Ačiū 
Kaimynų šuva ją iš po tankaus krūmo parke išvijo. Aš buvau skelbimus iškabinus, tai šuns šeimininkė pažino ir tuoj pat paskambino. Kai atbėgau, Harpija jau po mašina slėpėsi. Išgirdus mano balsą ne kniaukt, o tiesiog kaukt pradėjo, bet iš slėptuvės nesijudino. Tai va taip tiesiog su pižama guliau ant pilvo ir lindau po auto ir pačiupus už kojos išvilkau ją į dienos šviesą. Visą kelią namo rėkė kaip skerdžiama (netoli, 100 metrų nebus), o namie lūžo miegoti 36 valandoms, su trumpais prabudimais parėkt ir palakt.
Parsinešė erkę ir akis užpūliavus buvo. Vieną ištraukiau, kitą pagydžiau.
Dabar jau nurimus, lyg nieko ir nebuvę.
Radau nedidelį tarpą tinklo sujungime. Tą irgi užtaisiau.
Terazza kaip ddžiugu kad suradai 
už nervu lasteles
Man tai atrodo, kad fizinė ir psichinė sveikata labai glaudžiai susijusios ir viena nuo kitos tiesiogiai priklauso.
Be abejo. Stresas lemia kortizolio sekreciją. Tas savo ruožtu lemia glikogeno išmetimą, dėl ko pakyla cukrus kraujyje, o tai lemia insulino gamybą. Maisto nėra, insulinas neturi ką taupyt, todėl pasitelkiamas į pagalbą alkio hormonas grelinas ir mes einam valgyti. Čia kai nėra fizinės veiklos. Kai fizinė veikla yra, glikogenas tuoj pat sudeginamas energijai palaikyti, todėl insulinas nepakyla ir alkio neiššaukia.
Buitiškai labai, bet turbūt suprantamai čia.
Liniuka, raugas atidėtas. Reikia tik sugalvoti, kaip perduoti.
Gal rytoj susitinkam kavos? Gal būtų ir daugiau norinčių sekmadienio popiečio pasimatymo?
Terezza puiki pabaiga, nes oj kaip ta meilė jiems išvešėjusi.
Kavos norėčiau iki nualpimo, bet juk tikrai ne, tai nėr ko alpėti.
Parėjau pėsčia iš oro uosto. Pyragą iškepiau Batus buvau palikus, tai susikroviau, net siūlų kažkokių prisirankiojau susidėjau. Bet supratau kad laiks mest dalį grobio,,nes nieks neims poliakrilų kad ir su vilnomis 50%.
Katuk o taip tau paprasčiau. Aš deja užrakinta bokšte
Aš galėčiau apie kokią 15 ar vėliau.
.
Man tinka 15 val. Nite, šiaip palaikinai ar prisijungtum?
Man tinka 15 val. Nite, šiaip palaikinai ar prisijungtum?
Prisijungčiau 
nors man raugo nereikia
