Laba,
Aš šiandien Kerpenos įkvėpta irgi į miestą išsiruošiau. Taip nenorėjau, bet nebėr labai kur dėtis, laiko vis mažėja. Trys vyrai turės dovanas. Kitiems pagalvosiu vėliau.
Vakar nusiplėšiau nagą… Skaudžiai. Tik gerai, kad kairės rankos. Megzt negaliu. Bet kojinės niekam nepažadėtos, palauks.
O aš lauksiu naujo nago.
Kalėdų vakarėlis darbe bus suneštinis. Reiks kažką pagamint. Biškį nėr įkvėpimo.
Limit, ką vyrams pirkai? Aš dar nesusiruošiau iki Visingos nuvažiuot, gal labiausiai dėl to, kad diržas vyrui būtų smulkiausias pirkinys 
. Kitą savaitę būtinai.
Šiandien pasivaikščiojau - per Paupį nuėjau iki Kazimiero bažnyčios pakalusyt jėzuitų gimnazijos choro, per Užupį parėjau. Gražu visur, patenknta, kad išsiruošiau, kad ir viena.
Dukros su megztiniu nepafotkinau kažkodėl, liepiau jai nusirengt, kad nesutrintų iki fotosesijos. Ai, o apsirengus buvo tai ant triusikų, nesišukavus, tai tuo metu labai nefotogeniškas vaizdelis būtų buvęs.
Baigiau vieną kojinę, antrod nepradedu, nes ne kažn kokia. Pradėjau pėdutes megzti dovanoms, jos greičiau gaunasi...
Limit, skausmingai nuskambėjo. (Emilis vakar kojos nagu ar įspyrė į duris, ar pakišo po jom. Buvo kraujo ir daug ašarų. Nagas dar yra, bet nežinau, kiek ilgai.
Limit 
ką krapštei? Ir kokio ilgio nagai?
Mano jau nenormalaus man ilgio, visur kliūna ir atrodo keistai man. Paskutinį sykį manikiūristė kažkodėl paliko ilgesnius nei įprastai, tai darausi panaši į raganą eisiu trečiad. Nors sapnavau kaip šiąnakt, kad kažkas pamatė ir sakė, vaje, kokie nuplonėję, reik palikt be gelio, kad ataugtų. Ir šiaip, sapnas buvo šiurpus toks, turėjau pasitikt vyro brolį, bet kažkas nutiko su sveikata, nualpau berods, o tada negalėjau niekaip atsirakint telefono ir paskambint, prašiau praeivių , kad paskambintų, o tada vyrams jiems pasakė, kad su manim nekalbės ir išvis mes nebe kartu.... nu žiauriai jaučiausi nesuprasta.
Vakar kažkaip sušalau nenormaliai. Buvom gi Lenkijoj, Kerštyne, Šv. Nikolajaus konsulate nu fainiai visai, pasigaminom žaisliukų eglutei, prisipirkau dar gražių, norėjau ten visą pardę išsinešt, tokie gražūs tie žaisliukai 
o ir visas muziejus, per tris aukštus pilnutėlis visokių kalėdinių papuošimų. Laikas pralėkė momentaliai, nors ten tieeek žmonių 
vaikų, bet ir suaugusių nemažai. Ir visiem dzin visokios pandemijos, nei QR, nei kaukių, anei elementarios higienos. Pvz medvilninis rankšluostukas tūlike . Tai nežinau, kuo ten visi pasidalinom, turbūt ne tik žaisliukais
tai va, bet oras labai drėgnas toks buvo, šaltis į visus kaulus smelkėsi, o dar autobusiuke kažkaip kojų nešildė, grįžau su ledo gabalais vietoj jų, niekaip atšilt negaliu iki šiol.
Sveikos,
vakar jau smegenys nesuveikė (pažiūrėjus į mano posto laiką sprendžiu ) sureaguot į Limit skausmą . Nepavydėtinas nemalonumas... Ypač visokių kalėdinių gamybų laikotarpių. Bet tai, kai pagalvoji - kai pats negali, tai arba nereikia, arba puikiai kiti viską padaro. Vyro sesė ranką nusilaužė, dešinę, sugipsuota. Sakė - visiems namie komanduoja tik 
.
Katuk - kaip čia susiruošėt - ar su vyro darbu gal? Nes aš nieko nesu girdėjus apie tą konsulatą, būtų mano vyro rojus, ale reikėtų atims kortelę iš jo, matyt. Nes tas pasimaišęs dėl kalėdinių žaisliukų. Šiemet pora naujų po -iolika eurų... Vieno, tiesa, mažė užsiprašė dovanų, nes nesugalvoja, ko nori kalėdoms . O nuo kalėdinių žaisliukų - paukštelių - tiesiog pamišus. Maža būdama vis nusikabindavo juos ir tampydavosi visur, žaisdavo. Jau kaip ir nemaža, o šiemet ir vėl tas pats - vieną paukštelį nusišvilpė savo pasipuoštoms šakoms ant palangės, o lova prie lango pastatyta, tai pusę ryto su paukšteliu lovoj prabuvo žaisdama .
Šią savaitę laukia 3 šventės vaikų, sugebėsiu sudalyvaut tik 2-iejose su maže - čiiuožykloje su klasės bendruomene ir koncerte Ignoto bažnyčioje, o jau su dičkiu į Guopstų stovyklavietę važiuos vyras. Tik maža smulkmenėlė - reikia paruošti dovaną nuo mūsų šeimos kokiai kitai šeimai (iki 20 eur). Tai susinervinau, bet nusiraminau, sugalvojus, ką padarysiu - iškepsiu duonos kepalėlį, pašteto padarysiu, sausainių iškepsiu, gal kokį kalėdinį žaisliuką gražų įdėsim (vyras turi stiklinių žaisliukų ir vitražinių dažų, gal nudekoruos kokį pats, jeigu išeis). Nes kažką pirkti visko pertekusiems man tokia nesąmonė... Aš daug mieliau aukočiau nepasiturintiems, o visas tas vartojimo skatinimas, kai vaikai visokius angelų ir keitimosi dvanom žaidimus žaidžia, mane biesina. Nes niekam nieko netrūksta, o tenka sukti galvą ir pirkaliot nesąmones, kurių niekam nereikia arba saldainius, fu...
Restar- pritariu, dėl dovanų. Man irgi tokia nesąmonė tos išprievartautos dovanos.
Taip, išvyka buvo organizuota vyro darbe, vietoj kalėdinio vakarėlio. Nuo Karaliaučiaus netoli, biškį virš 100 km. Jie patys sako, kad veikia jau 45 metus, ir ištisus metus. Velykoms faberže kiaušius puošia
Limit ir Emiliui
Aš šiemet išvengiau dovanų per prievartą. Niekas su niekuo nesikeičia nei mokykloj, nei darbe. Tai dovanos apsiribos šeima. Dar paaukojau R.Kaukėno fondui ir gal dar prisiruošim gyvūnų prieglaudai maisto nuvežti.
Restar, mes pradinėje mokykloje irgi kelis metus šeimomis dovanomis keitėmės, tai dar buvo reikalavimas, kad dovanos pavadinimas prasidėtų šeimos pavardės pirma raide 
Man tai visiškas maniakizmas Jau 4 kepures per savaitgalį numezgiau Neklauskit kur dėsiu Gal padovanosiu, gal parduosiu, gal į spintą padėsiu. Svarbu procesas džiugina
Liniuka - kaip tik norėjau klausti dėl tų kepurių . Bet smagiausia, kad tikrai džiugina. Mane dabar irgi džiugintų LĖTAS kepurių arba raštuotų ar pirštuotų pirštinių mezgimas. O kaip kvaiša užsibrėžiau bent pora žmonių kažką megzto dovanot, tai išeina skuba ir ne toks didelis malonumas. Nors nuoširdžiai noriu pradžiuginti.
O jeigu man dar reikėtų dovaną su papildomom sąlygom, kaip kokios raidės, tai būtų dar daugiau putojimosi .
Vėl smagiai prasiėjau Paupys-Užupis. Panašu, kad vos ne kasdieniniu maršrutu taps, kol siuntinukai plauks.
O šiaip pastebėjau save iš šalies - einu beveik išsišiepus, akis išplėtus dairausi, mėgaujuosi viskuo - reiškia, viskas su manim gerai .
Restar, tavo lokacijos ir galimybės pėsčiom kada tik nori tais maršrutais pasivaikščioti pavydžiu
Liniuka, aš pati sau pavydžiu rudenį ir žiemą . Iš esmės visur iki centro pėsčia galiu nueit ir pareit ir dar 10000 žingsnių nelabai susidaro. Tas kilpinis eismas senamiestyje ir atkratė nuo bet kokio važiavimo ten, nes nesuprantu ir nenoriu atsidurti spąstuose . O dar parkavimo ypatumai: ir kaina, ir vietų nebuvimas... Galų gale, kai visą laiką sėdžiu namie, tai mėgaujuosi bet kokiu pretekstu pasivaikščioti, atradus tikslą.
O pavasarį ir vasarą tai tau pavydžiu .
Žiemą irgi žinok faina, kai visur mieste būna druskom nutaškyta ir purvina, o čia įvažiuoji pro vartus kaip į kitą šalį kur balta balta ir jokių druskų. Bet kartais tikrai norisi gyventi mieste. Na bet vienu užpakaliu dviejų kėdžių neužsėsi
Laba,
Nagai nelabai ilgi. Ilgus kažkaip retai turiu.
Buvau su pirštinėm ir su suktuku dirbau. Pagavo nesėkmingai. Tai tik džiaugiuos, kad viso piršto nenulaužė
Restar, buvo nuolaidos maikėm ir džempams tiems kvailiems iš Egyboy. Tai užpirkau kelis. Ir kojinių. Bus praktiškos mano dovanos
Atsinaujino telefono programa, kaip nervina nauja tvarka, kuri visai nepatogesnė🙈teks priprast.
