Dėkui, Waidav, dėl skambinimo pati taip mąstau, bet kartasi nepatoginuosi. matyt, mažai reikia
. Šiandien tokia diena, kad net nėra kada skambint.
Skaitydama mažų vaikų reikalus, pagalvoju, kad jau nenoriu tų slogų ir nieko susigrąžinti. Al ko noriu, tai tos jaunystės, kai esi mažų vaikų mama
. Ir jėgų, ir kantrybės daugiau buvo
.
Daug tų priežasčių gali būti (tame tarpe ir alerginis fonas), užtat svarbu pas gerą specialistą pakliūti. Stebiuosi dėl to gydymo telefonu vis dar, pastaruoju metu man neteko su tuo susidurti. Mažė mano kankinosi dėl nesibaigiančių slogų prieš pat karantiną nuo rugsėjo. Ko tik į tą nosį nepylėm, iki bjauriai rudo Kolargolio ir net gaminamų lašų su antibiotikais, apsisukus - vėl sloga po poros dienų. Bet atėjo karantinas ir VISOS ligos baigėsi, taip pat ir sloga. Ir, tfu, tfu, negrįžta. jeigu ir būna, tai tokia nežymi būna, greit praeina. Būna gi vaikų kolektyvuose plintančių neišnaikinamų bakterijų, matyt... O kai prasidėjo rankų dezinfekavimas, kaikės, atstumai, karantinas -liko joms mažiau erdvės.
Savaitgalį baigiau kojines, pradėjau pėdutes. Skaičiau apie indėnus, žiūrėjau apie žydus - dabar jau su itin dideliu pasimėgavimu, ns pagavau, kur didysis grožis - santykiuose ir subtiliam jumore
. Tai net sapnavau šią naktį daug visko iš indėnų ir žydų gyvenimo
.