Na, aš irgi nekalbėjau, bet gi akys yr, mačiau kaip ir kuo gyvena.
Va, pagooglinau 
Klimaksas dar vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė skirstoma į tris laikotarpius: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę.
mano mamai 55 dar buvo ... bet tada as savo seima turejau ir ta tema nerupejo ... tik amzinai galva skaudedavo, amzinai nuotaikos nebudavo... o ligu maisiukas visa gyvenima nuo jaunystes buvo, tai irgi negalvoj tuos galvasopius su menopauze susiet ... as 53 irgi dar sirgau
Jūs suvokiat kiek jau laiko mes kartu esam? 🥰 Spinteles atidarinėjom, kai gimdyt važiavom, o dabar kokios naujos temos pasikeitę.
Kaip manot RU mezgėjos ateity kašmyrų gaus iš kažkur kažkaip, ar megz iš kinietiško 
Megztinis išdžiūvo. Pusė velnio atrodo, bet.... net jokio ūpo galvot, su kuo ir kada. Gal net ir kandžiojas
O ir šiaip, šiandien visiška ne nuotaikos diena. Manau, kad mano atostogos baigiasi. Klausimas, ar staigiai, ar pamažu. Ir ta daiktų gausa varo į neviltį. Net ir siūlai užkniso, visokios babinos niekur normaliai netelpa, nežinau, ar man išvis reik tų likučių... tas pats su rūbais... indai, knygų visa biblioteka, maisto atsargos... ir visas kitas š, kuris šių dienų kontekste prašosi visas visutėlis išsaugojamas tai neaiškiai ateičiai.
Katuk, matyt, jos pakaupę tų kašmyrų, kaip ir mes, atsargose. Parduotuvės dar pakaupę. Parsisiųsdavo irgi. Nežinia, kaip čia tas pasaulis veiks, viskas juda, sunku ką prognozuoti. Vakar brolis klausia, kiek aš dar sportuosiu (jam vis juokas, kad aš "senatvėj" sugalvojau sportuot). Sakau, iš viso turiu galimybę 6 mėn, o paskui ieškosiu dar ko nors, kas tap patiktų. Ir pridūriau - jeigu pasaulis dar stovės. Pabijojau prie vaikų sakyt, jeigu gyvi dar būsim. Nors ne ką geriau pasakiau, bet, tipo, juokais. Nu žodžiu... Gulu su nerimu, bundu su nerimu, visą dieną bandau su juo dorotis vienaip ar kitaip.
Kaip ligoniai - Lusasita, jos tėvukas? Kerpenos? Niuma - tu ir tavo chebra?
Aš pas jus prisijungau po dvynių gimimo, nes, kad išgyvenčiau, vėl pradėjau megzti. Ir atviliojo mane Kavukas, nes bendravom dvynų linija su ja. Tai jiems jau 15. Nesitikėjau, kad čia bus vienintelė SM moterų gruė, kurioje ir pasiliksiu. Pradžioje buvau labai nedrąsi ir nieko nemokanti. Progresas akivaizdus.
Vakar megztelėjau liemenės. Kol kas patinka man ta islandiška vilna ir patiko storais virbalais ne sunkų siūlą megzti. Greit einasi. Norėsiu ir sau kokios storos liemenės.
Mano tėvas tai negaluoja. Temperatūros sakė, 37.5 buvo, kai matavo, bet jis ten geria paracetamolį, tai nežinau, kiek ten laiko buvo praėję, gal dar veikė vaistai. Ryte skundėsi, kad visokie skausmai po kūną vaikšto, bet dabar neseniai atėjo - sako man jau gerai, gal jau nebereikia to testo. Pasirodo išgėrė kažkokių vaistų, kaip supratau nuo skausmų ir uždegimų. Tai matyt skausmus nuramino, tai jam jau ir gerai. Bet praeis veikimas gal ir vėl atsinaujins.
O mamą vakar perkėlė į kitą skyrių. Nauja gydytoja lyg ir kalbesnė, sakė sesuo, stangiasi fgeranoriškai išaiškinti. Bet nėra dar labai didelės gerovės. Jei sekmadienį sesutės suteikė, optimizmo, kad vaikšto, tai pasirodo, kad ten gal koks epizodas buvo. Gal kokius patalus keitė, kai paskambino, ar ką ir buvo leidę pasivaikščiot. Kaip supratau ji dar nelabai orientuojasi ir vaikščiot jai nelabai ir leidžia, nors fiziškai ji gali.
musu lazaretas didvyriskai laikosi... vyras izoliuojasi uz 25 km sode, tai nematau, o jis nelinkes dejuot , kaip ir mes visi. bet vakar sunus nuveze israsytu antibiotiku teciui, tai jau po vienos is triju dozes, sake visai kita savijauta... reiskias nebuvo labai jau gerai, sake visai jegu nebuvo... o dabar ryskiai geriau... tetis stabiliai , temperatura 36,6, nakti slogos nebuvo, ryte biski vel sloguoja, na ir atsikoset sake pradeda... vakar biski buvo susakes kad ikvept giliai is karto nesigauna, tai susirupinau, bet pulsiksometras tai 96 rode, siandien 92.. bet apetita turi, o ir geriau atrodo, nei kai pirma diena, kai trenke zinia, kad jau ir jis susirgo , matyt baime del tos ligos nezinomybes irgi suveike...
o as tai kaip as, rupinuosi visais, tai ner laiko man sirgt. viena diena buvo 38 ir skaudama galva, , kita diena 37,6, trecia diena 37,1, siandien neziurejau... sloga, kosulys, bet nevarginantys ... vis galvoju kodel kates nebenori zalios mesos , sakau gal jau uosles nebeturiu ir mesa pagedus ... nu bet matyt ir toms kazkokia korone buvo uzejus, ir paveme, ir paviduriavo ... bet dabar suede ir ta mesa
as i supermamas atejau tai kai isitaisem rusu melynaja Nika, tai gal kokiais 2004. i ta tema patraukaiu iskart, o veliau mezgimas, pomidorai suviliojo, dar kazkas...
tada mano vaikai buvo paaugliukai.... kaip tik siandien mano vyriausiajam suejo 33 metai, grazus skaiciukas , tik vat turbut pirma karta nepadariau torto ( visad sakiau,kol gyva busiu, tol tortus darysiu gimtadienio progoms...) ir dabar turiu viska, galejau padaryt, bet bijau virusa platint per ta torta ... tai vakar is tolo pasveikinau, net neapkabinau ir nepabuciavau... tai vat jauciuosi kaip mama tokia nevisai gyva ...
ai, tada vaikai buvo mano paaugliukai, as visiska ligone, o vis sulaukdavau jusu repliku, kad lepinu vaikus, stengdamasi su maistu jiems itikti... dabar skaitau apie jusu vaiku paaugliskus nenorus ir man juokas ima prisiminus
Mes iš atskirų: megztinių, suknelių ir t.t. temų į bendraminčius ir atsikraustėm prieš maždaug 15 m. Pagal Vilių skaičiuoju. Nes pradžioj dar tose temose susirašinėjom daug, o paskui jau atsikraustėm į čia.
Emiliui 38,6-38,8. Nukrenta šešiom val ir vėl pakyla. Vakare buvo atsiradęs sausas kosulys. Naktį sugirdžiau pertusino. Nustojo. Tai arbatom ir vaikišku ibumetinu ar ibuprofenu gydau. Ir daug miega. Na, šiandien mažiau. Ryt pgr darysiu. Man ryte lyg galvą skaudėjo, bet čia šiaip. Nuo minčių srauto.
Vakar baigiau kojines, kur prieš dvi savaites pradėjau. Margas, heliksu.
Dabar mezgu Emilio paprastą raudoną megztinį, kurio norėjo ,kaip mama turi'.
Emiliui 38,6-38,8. Nukrenta šešiom val ir vėl pakyla. Vakare buvo atsiradęs sausas kosulys. Naktį sugirdžiau pertusino. Nustojo. Tai arbatom ir vaikišku ibumetinu ar ibuprofenu gydau. Ir daug miega. Na, šiandien mažiau. Ryt pgr darysiu. Man ryte lyg galvą skaudėjo, bet čia šiaip. Nuo minčių srauto.
Vakar baigiau kojines, kur prieš dvi savaites pradėjau. Margas, heliksu.
Dabar mezgu Emilio paprastą raudoną megztinį, kurio norėjo ,kaip mama turi'.
O, kokie čia prisiminimai. 
Aš į SM užsiregistravau 2006 metais, kai butą keitėm. Vyras tada įkalbėjo ieškoti idėjų naujam butui, nes tada SM buvo pakilime ir daug patarimų galėjai rasti. Tada dar vaikus auginau, nedirbau darbe. Tai skaičiau ten apie remontus, baldus ir pan. Paskui vėliau atradau Rankdarbių skyrių. O pas jus neprisimenu metų, kada atėjau. Jau tikrai virš 5. Žinau, kad išsikvėpė mūsų swapų kompanijos Rankdarbių skyriuje, dar toks likutis bendraminčiuose bendravo, bet ir ten išsikvėpė, Ir aš per kažkurios žinutes (greičiausiai Lace, nes su ja iš tų swapų buvom pažįstamos) atsitiktinai užtikau jūsų temą. Iš pradžių stebėjau, o paskui išdrįsau ir parašyti vieną dieną.
Kada nors matavot siūlus litrais
Štai čia yra mano 100 litrų 
received_972233523688079.jpeg 117,49KB
0 Parsiųsta kartų
Prisiminimų valandėlei: SM atradau kokiais 2006-2007 m. Intensyviau bendraut pradėjau išvykus į Klngrd (2008), rankdarbių temoj, kažkokiems nepasitenkinimams prasidėjus, jog plepama apie viską, išskyrus mezgimą persikraustėm čia, gal kokiais 2009 pirmą gyvą susitikimą apturėjau su Gadgetu atvežiau megztus ar nertus kvadratėlius kažkokiams sugalvotam bendram projektui-pledui. Beje, to projekto pabaigos tai ir nemačiau 
paskui Liniuka liepė pirkt man dabartinį namą ir pati atsikraustė šalia. Maždaug tada ir pirmos pirtys prasidėjo...
