Nepatikėsit ką mezgu 
Kojines 
Nei man jų reikia nei ką, bet neatsilaikiau prieš Vincio keksiukus 
Ir dar Lykke virbalus tam reikalui prigriebiau. Dar neateis pavasaris, nes vilnonių kojinių sezonas nesibaigė
Šilingė kažką kosmiškai gražaus mezga . Aš tai leidau pinigus . Turguj maisto, tada savo "mažylį" apipirkinėjau. Sau svarelius ir pėdutes gumuotu padu nupirkau sportui. O jam ieškojom batų. 48 dydžio labai jau mažas pasirinkimas.... Tai sportui radom, o vaikščiojimui ne. Bet prigriebėm maikių, kelnių, džempą... Tai dabar jau vyrą vėl su vaikų į kitą pardę išsiunčiau, o aš meduolį kepu. Kadangi žingsniai ir taip susivaikščiojo, tai į Kaziuką net nėjau. Ryt bus tikslas sužingsniuot smagiai.
Užsimaniau ir sau ko nors iš Plotulopi vilnos ir supratau, kad vyrišką megztuką dar galėsiu saviškių numegzt. Nes skalsus, lengvas ir gana greit mezgasi. Kada nors ateity 
.
Šiandien nebepajėgiu nervintis, gal kad pavargau, gal kad ryte su drauge kokią valandą pašnekėjom, išsiventiliavom. Abi panašios. Su vyru nelabai išeina išsisakyt, nerandam laiko tik kartu pabūt. Vaikus saugau. Mašinoj viena paverkiu ką graudaus nugirdus.
Padubliavau.
Liniuka ir aš keksiukų ėmiau
ir dar pora sruogelių su alpaka, ir žymeklių Ale pasidėjau, iš nordo naujas pradėjau.
Kojinės gerai. Ir megzti, ir turėti.
Turbūt ir aš šiandien vakare jau paimsiu virbalus. Su kojininiais siūlais. Ne pyragiukais bet irgi nieko.
Ir aš keksiukus pagriebiau . Ir šiaip margą gijelę. 13000 žingsnių Kaziuke.
O aš parvažiavau namo. Netgi veidas savam veidrody gražesnis pasirodė. Nes paskutiniu metu nuo įtampos veidas man pačiai atrodė visai susenės, pageltęs ir pan. Įtampa niekur nedingo, bet kažkiek pašnekėjau su vyru, kažkiek su sūnum, dar į dušą normaliai nuėjau. Nes pas tėvus, kai kūrena būna šiltas vanduo, bet vonia visai nepritaikyta prausti po dušu, vonioj sėdėti irgi ten nelabai patogu, tai kiek atsitūpus, saugodama, kad nepritaškyčiau, apsiprausdavau. O dar kadangi tėvo kambatrys visai prie vonios, tai atrodo tuoj tėvas pradės šaukti kam tiek daug vandens leidžiu, nes kol augom taip ir buvo. Bet tegul tik tokios bėdos...
Sveikos,
Lusasita,,baik, visai visai nieko nepasakei blogo.
Ir man neužkliuvo niekas.
Aš šiaip nežinau ką kalbėti, ką sakyti, ką pasakoti.
Nes nei namie nei ne namie. Nei ką daryti nei nedaryti.
Kažkokia kita realybė. Laukiu pabaigos ir net patikiu, kad tuoj kažkaip ta nesąmonè baigsis.
Kaziuke buvau, nieko nereikia.
Bendrai tai norisi susiriesti į kampą sofos ir nieko nedaryti.
Ingriduska- nepasiduok! Veiksmas ramina.
Eik šveisti virtuvės,vonios, patvarkyk vaikam kokį kampą, kur jie neprieina per darbus. Susitvarkyk el paštą, senas nuotraukas. Eik vaikščiot, nors ir sunku.
Tikrai tau sakau, iš patirties.
Gal net megzti įmanoma? Kad ir kokį šaliką, monotoniškai
Va, dar puikus postas!
https://www.instagra...edium=copy_link
Pastebėjau, kad aš tuo dažnai naudojuos. Saviironija ir juodu humoru baimės akivaizdoj. Man tikrai lengviau tampa.
Sveikos,
Katukai, vakar per ašaras, bet kikendama paskaičiau tavo posta. Patinka man ji.
Baigiau vakar vieną kojinę, naują. Emocijų audros buvo. Saugikliai išmušė po savaitės vaiko slaugymo. Nieko konkrečiai, bet daug mažų dalykų: nežinomybė, viskas brangsta, Emilio atsikalbinėjimai prieš vaistus, nevalgymai, vaikų išsisukinėjimai nuo darbų ir namų darbų, nesibaigianti rutina, dar varginantis puslės uždegimas. Nublioviau kelis kartus, bet kojinė pralinsmino. Iš Aido kažkada buvau pirkus tris melsvus kamuoliukus kaip vienspalvius siūlus, o pasirodė, kad atnara (arba pėda) dryžuota spalvotai , o likusi dalis vienspalvė Sau ir Emiliui pasidarysiu tokias pačias.
Dabar didelių mezginių negaliu megzt. Tik mažus, kad rezultatas būtų pasiekiamas.
Antra savaitė nuotolinis darbas, nes dar vakar tempos turėjo. Šią savaitę namie. Nuo vidurio mama žada pasiimt paglobot, kad neleist iš karto į daržą. Kasdien jie eina į lauką, o jis be proto judrus, tai pasiimu visą suprakaitavusį, bet oro šalto prisikvėpuoja.
Katukai, vakar per ašaras, bet kikendama paskaičiau tavo posta. Patinka man ji.
Baigiau vakar vieną kojinę, naują. Emocijų audros buvo. Saugikliai išmušė po savaitės vaiko slaugymo. Nieko konkrečiai, bet daug mažų dalykų: nežinomybė, viskas brangsta, Emilio atsikalbinėjimai prieš vaistus, nevalgymai, vaikų išsisukinėjimai nuo darbų ir namų darbų, nesibaigianti rutina, dar varginantis puslės uždegimas. Nublioviau kelis kartus, bet kojinė pralinsmino. Iš Aido kažkada buvau pirkus tris melsvus kamuoliukus kaip vienspalvius siūlus, o pasirodė, kad atnara (arba pėda) dryžuota spalvotai , o likusi dalis vienspalvė
Sau ir Emiliui pasidarysiu tokias pačias.Dabar didelių mezginių negaliu megzt. Tik mažus, kad rezultatas būtų pasiekiamas.
Antra savaitė nuotolinis darbas, nes dar vakar tempos turėjo. Šią savaitę namie. Nuo vidurio mama žada pasiimt paglobot, kad neleist iš karto į daržą. Kasdien jie eina į lauką, o jis be proto judrus, tai pasiimu visą suprakaitavusį, bet oro šalto prisikvėpuoja.
